Gal susirinkusieji bijojo atrodyti nesolidžiai ir nerimtai, jei būtų iškart išsiskirstę? Bet ir po trečdalio valandos solidumo buvo nedaug.
Mat komisijos, kuri turi pagaliau atsakyti į amžinąjį klausimą, ar mūsų Temidė yra skaisti, pirmininkas J.Sabatauskas net nežinojo, kur dingo šeši jo kolegos. Tik keturi jų išvakarėse arba vos paskutinę akimirką teikėsi pranešti, jog neatvyks.
Taigi teisėjų gretose buvo liūdna padėtis, o įtariamųjų – dar liūdnesnė. Atvyko vienintelis ekssocialdemokratas A.Šedžius. Žinoma, tik tam, kad dar sykį pasistaipytų prieš televizijos kameras ir paaiškintų, kad jo siūlymas naikinti jo tėvą pričiupusią Specialiųjų tyrimų tarnybą – nekaltas pokštas.
Tuo tarpu A.Šedžių ant komisijos kilimo turėjęs pakeisti prokurorus vieningai dėl gėjų eitynių pliekiančių Seimo „talibų” pulkas taip pat vieningai nepasirodė.
Nenoras netgi trumpam nutraukti atostogas – tik viena iš tokio politikų atsainumo priežasčių. Kita, galbūt svarbesnė: net „talibams” aišku, kad su didžiuliu triukšmu kurta komisija jau virsta karikatūra.
Užuot ištyrusi konkrečius ir skandalingus valdžios spaudimo teisėsaugai atvejus, ji užsimojo išsiaiškinti viską, pradedant nuo Adomo ir Ievos.
Lieka pasidžiaugti nebent tuo, kad šios kadencijos Seimas dar labiau praturtino šalies parlamentarizmo istoriją. Konvejeriu kurpiamos, bet nieko neištiriančios laikinosios tyrimo komisijos – jo pirmtakų išradimas.
Dabartiniai parlamentarai šį išradimą patobulino – jie kuria komisijas, kurios net nesugeba susirinkti į savo posėdžius.