Prancūzijos prezidentas mažiau užsiėmęs už Lietuvos prezidentę? Visą
savaitę D.Grybauskaitė dirbo su „dokumentais ir patarėjais“. Vaizdžiai
kalbant, užmušinėjo laiką.
Gal prancūzų čempionai vertesni už Ž.Balčiūnaitę? Žmogus, kuris
nesustodamas pėsčias sugebėtų nueiti 42 km 195 metrus, taigi bemaž nuo
Vilniaus iki Elektrėnų, ir tas jau būtų vertas pagarbos, o čia Lietuvos sportininkė
sunkiausioje lengvosios atletikos rungtyje, kurioje žmogus pirmiausia privalo įveikti pats save ir dar nemirti, aplenkė visas Europos bėgikes. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje.
Už tai Ž.Balčiūnaitė nusipelnė tik prezidentės patarėjų sukurpto laiško,
iš kurio aišku tiek, kad Prezidentūroje nėra nė vieno, bent apytikriai
nutuokiančio, kas yra ne tik maratonas, bet ir sportas apskritai.
Jei Ž.Balčiūnaitė būtų laimėjusi Europos čempionato auksą maratone prieš
ketverius metus, jau po kelių dienų ant jos krūtinės būtų puikavęsis
prezidento V.Adamkaus įteiktas ordinas.
Kas darosi su Lietuvos Prezidentūra, kurioje nenorima net akyse matyti tautos
didvyrių? Ar tiek daug jau turime čempionų, kad valstybė gali sau
leisti elgtis su jais kaip su tuščia vieta? Net tokios galingos ir didelės
valstybės kaip Prancūzija vadovas mano kitaip.
Tai jau ne pirmas kartas, kai prezidentės elgesys yra mažų mažiausiai
keistas. Prezidentė buvo kviesta į Europos jaunių čempionato finalą -
įteikti geriausiems jauniesiems žaidėjams prizus. Atsisakė.
Organizatoriams teko šiam vaidmeniui kviestis kadenciją baigusį prezidentą V.Adamkų.
Net jei jaunieji lietuviai nebūtų iškovoję aukso, ar politiko, juolab
valstybės vadovo, priedermė nėra būti kartu su tauta?
„Siemens“ arenoje tą vakarą susirinkę 12 tūkst. žmonių Lietuvos himną
traukė taip, kaip dar niekada šioje salėje. Ar šie žmonės tą dieną
nenusipelnė kiek daugiau, nei prezidentės „darbo su popieriais“?
Atviroje visuomenėje žmonės bent jau turi teisę žinoti, kodėl prezidentė
ignoravo tokią krepšinio šventę. Nežinome. Demokratiškai išrinkta prezidentė
diktatorių papročiu labai dažnai neaiškina savo poelgių, o savo asmenį
stengiasi apgaubti kuo storesniu paslapties šydu.
Lieka spėlioti. Bijojo būti nušvilpta? Ne kartą taip Lietuvoje yra
nutikę ir dar nutiks, kai sporto varžybose pasirodo valstybės ar
Vyriausybės vadovai. Sporto mėgėjai plojimų ir švilpimų į vatą
nevynioja. Bet juk toks reitingas - ko bijoti?
Prezidentė turi rimtų bendravimo problemų? Ją erzina žmonių minia?
Tokių įtarimų gali kilti. Ateitis parodys, ar jie pagrįsti. Bet tai,
kad D.Grybauskaitė vengia šalia savęs matyti stiprias asmenybes, jau ir
plika akimi matyti.
Patarėjai nykūs. Požiūris: man patarėjų nereikia. Prokuratūros vadovu
pasirenka provincialą iš Akmenės. Net A.Kubilių šiuo kandidatu vos iš
klumpių neišvertė. Jūros šventėje susitinka tik su amatininkais
(Š.Saukos paveikslas, regis, buvo išimtis).
Priėmimų bijo kaip velnias kryžiaus. Į valstybines A.Brazausko
laidotuves suvažiavusių prezidentų nepakviečia net kavos išgerti (mažų
mažiausiai - diplomatinis netaktas), Gruzijos prezidentą stumdo nuo
savęs ir dar replikas saviškiams laido.
Nepriima pramonininko B.Lubio ir dar pažemina - numeta patarėjui.
Oligarchas? Kai rusiškas etiketes klijuoja eiliniai Seimo nariai ar
politikos apžvalgininkai, atrodo vienaip, o kai prezidentė?
B.Lubį gali vertinti kaip nori, bet jis - buvęs premjeras,
Nepriklausomybės akto signataras. Pramonininkų, kurių vienų eksporto
dėka Lietuvos ekonomika pagaliau nustojo smukti, prezidentas. Kurios
dar šalies prezidentas leistų sau parodyti duris pramonininkų lyderiui? Ir dar per krizę.
O čia dar įdomiau. Į Europos jaunių krepšinio uždarymo šventę eiti
atsisakė, bet abejotinos vertės žaidynių (jos Lietuvai kainuos 12
mln. Lt), kuriose „sportininkai“ mėtys kirvius, žais šaškėmis ar
tiesiog vaikščios į turistinius žygius, globėja tapti sutiko.
Gal raktas tai, kad šios žaidynės – visiškų mėgėjų? Prieš tikrus čempionus reikia
nulenkti galvą. Todėl čempionai dabar - ne madoje? Su mėgėjais ir
vidutinybėmis - paprasčiau ir didesnis jautiesi? Buvusios valdininkės,
buvusios dėstytojos mąstymo reliktas - visi žemiau tavęs privalo būti
mažesni - išsigandę ir išsitempę pagal komandą „ramiai“?
O ką slepia troškimas slėpti nuo visuomenės net tokius nekaltus dalykus,
kaip tikėjimas ir atostogos. Kur atostogausiu, nesakysiu. Tikiu ar
netikiu Dievą - mano asmeninis reikalas.
Asmeninis? Jei privatumas yra toks svarbus, kam lįsti į politiką,
prezidentus? Tiek daug žemėje darbų, kuriuos dirbantys žmonės nedomina net jų
pačių artimųjų, kaimynų.
Ta pati baimė būti nušvilptai? Baimė, kad tauta, sužinojusi kokią nors
žmogišką smulkmeną, nustos dievinti, persekiodavo visus diktatorius.
Bet čia juk absoliutų tautos mandatą turinti prezidentė.
Prasisunkė informacija, kad jau būdama prezidente, kelis kartus
tikrinosi sveikatą, ir niekam nė mur mur. Grįžkime prie N.Sarkozy.
Aną savaitę paties N.Sarkozy prašymu Val de Graso karo ligoninėje
buvo atliktas jo medicininis patikrinimas, informavo prezidento vadovo
administracija. Gydytojai nenustatė, kad prezidentas turėtų širdies
veiklos problemų.
V.Adamkus pranešdavo spaudai net iš anksto, kada ir kur tikrinsis sveikatą.
Jokių paslapčių. A.Brazauskas sveikatos dalykus slėpė. Politinių
kultūrų skirtumai? Bet kuriuo atveju Lietuvai tai - žingsnis atgal.
Galima būtų šaipytis. Kaip ir iš daugumos Lietuvos politikų bei aukštų
valdininkų, kurie negali pakęsti protingesnio, gabesnio pavaldinio.
Viršininkas yra viskas, visi turi jam įtikti, ir taškas.
Kol kas juokinga. O kaip bus po ketverių metų? Po antros jos kadencijos?
Kai visa visų lygių vadovų atrinkimo sistema ims tiksėti pagal D.Grybauskaitės laikrodį?
Kaip atrodys ir dabar meile žmogui jau nedvelkiančios ministerijos,
savivaldybės, ambasados, mokyklos, teisėtvarkos institucijos?
Įtarūs, iš įvairių pakampių surankioti be humoro jausmo niurzgos, dar mažiau norintys
bendrauti su visuomene, nei ji pati, iškeliantys sau pavaldžiose struktūrose vis
negabesnius ir niūresnius uždaros visuomenės šalininkus.
Visa Lietuva - lyg akmuo. Siena. Su keliais šiurkščiais sakiniais
virš jos. Nekoks vaizdelis buvo ir iki šiol. Bet šitaip - brrr...