Kaip teigia Kauno rajono mero patarėja Vilma Kasperavičienė, po škvalo neatstatyti elektros stulpai Dobilijos kaime (Taurakiemio seniūnija). Elektros dar neturi Viršužiglio bei prie sodų gyvenantys Arlaviškių gyventojai.
Vilkijos kraštas nuo rajoną nusiaubusio škvalo nenukentėjo. Tačiau antradienį Saulėtekiuose, Purviškėse, Daugėliškėse taip pat dingo elektra. Be jos likę apie pusę tūkstančio gyventojų VST pagalbos prisišaukti niekaip negalėjo, kol neįsikišo seniūnas Arūnas Bačiūnas. Šiuo metu gedimas Vilkijos apylinkių seniūnijoje jau likviduotas.
Didžiausios problemos yra ten, kur gamtos stichija siautėjo labiausiai - Taurakiemio ir Rokų seniūnijose. Pasak Samylų seniūno Sauliaus Banionio, elektrikų pagalbos vis dar laukia Gervėnupio sodininkai. Kitose vietovėse gedimai jau pašalinti.
Elektros tiekimo sutrikimai pašalinti ir Margininkų bei aplinkiniuose kaimuose. Operatyvumu ir geranoriškumu ypač džiaugiasi šio krašto ūkininkas Audrius Banionis. „Ūkyje darbai jau vyksta įprasta tvarka, vėl gaminam dešras, kepam duoną. Esu labai dėkingas visiems, kurie pagelbėjo žemdirbiams atkurti įprastą darbo ritmą“, - sakė A.Banionis.
Kauniečių turtui škvalo padaryta žala dar nepaskaičiuota
Miesto savivaldybė iki ketvirtadienio yra gavusi vos keletą kauniečių prašymų pagelbėti susitvarkyti per savaitgaliu praūžusią vėtrą nukentėjusius gyvenamuosius būstus. Todėl suskaičiuoti, kiek būtent miesto gyventojams audra padarė nuostolių, savivaldybė dar neturi galimybių. Negauta duomenų ir iš draudimo bendrovių apie gyventojų patirtos žalos galimą kompensavimo mastą.
"Mes teberenkame gyventojų pareiškimus dėl apgriautų statinių, nuplėštų stogų. Žmonės pagalbos kreipiasi tiek į savivaldybę, tiek į seniūnijas, kurių Kaune turime 11. Nuo prašymų skaičiaus, nuo kitų aplinkybių bei sąlygų ir nuo prašomos paremti sumos, priklausys, kiek pinigų vėliau galėsime skirti kiekvienu konkrečiu atveju", - ketvirtadienį Eltai sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, kurio pirma po atostogų darbo diena buvo tuoj po audros - pirmadienį.
Administracijos vadovo teigimu, direktoriaus rezervo fonde, kurio lėšos skirstomos dalyvaujant ir miesto tarybos atstovams, šiuo metu yra per 0,5 mln. Lt. Dar nežinoma, kiek pinigų iš šio rezervo pareikalaus finansavimas papildomų miesto tvarkymo darbų, kurių kaip niekad daug dabar turi "Kauno švaros" bei "Irgitos" bendrovės, sudariusios sutartis su savivaldybe. Neaišku ir kiek lėšų stichijos siautėjimo padariniams likviduoti Kaunas gaus iš Vyriausybės. Kad gaus, - žadėjo Kauną aplankiusios Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, laikinai pavaduojanti atostogaujantį šalies Premjerą.
Visam miestui padaryta nemaža žala, nes nukentėjo visi Kauno didieji parkai, daugybė skverų, Nemuno ir Neries pakrantės, daugiabučių kiemai. Tačiau daugumoje miesto rajonų išvarčiusi šimtus medžių, kurie traukė elektros laidus ar aplamdė keliasdešimt automobilių, išvertusi ar apgadinusi nemažai stulpų, šviesoforų, sutrikdžiusi transporto eismą, vėtra palyginti švelniai pasielgė su kauniečių stogais.
"Gavom keletą signalų apie nuplėštus ar pažeistus individualių namų stogus iš Aleksoto, Panemunės, Šančių. O Žaliakalnyje, Kudirkos ir Jankaus gatvių kampe, vėtra išrėžė ir nuplėšė netgi plačią juostą daugiabučio namo stogo dangos. Tarsi dviem dideliais peiliais per stogą perėjo," - Eltai sakė Kauno miesto ekstremalių situacijų komisijos narys, komisaras inspektorius Valdas Liutkus iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus. Jo teigimu, automobilių daugiausia virsdami medžiai apgadino Dainavos rajone - 30.
Įmonė "Kauno švara" intensyviai tvarko Ąžuolyno parką. Talkininkai iš J. Vitkaus inžinerinio bataliono ne pirmą dieną darbuojasi Panemunės šile.
"Šiuo metu dar nėra tiksliai paskaičiuota, kiek nuvirtusių medžių yra nupjauta, nes kiekiai yra labai dideli. Bet jau galima pasidžiaugti, kad aptvarkytos pagrindinės Kauno transporto arterijos. Mūsų žmonės tebetvarko Ramybės parką ir kitas labiausiai audros paliestas vietas", - apie škvalo padarinių likvidavimo darbus pasakojo "Irgitos" direktoriaus pavaduotojas Gintautas Dekaminavičius.
Įprastai surinkta mediena yra sandėliuojama, tačiau šiuo metu didžiąją dalį išvartų medienos išsiveža miesto gyventojai. Likusios medienos atliekos yra utilizuojamos.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius primena, kad gyventojai, kurių privačioje valdoje vėtra nulaužė ar išvertė saugotinus medžius, turi kreiptis į savivaldybę, kad šie medžiai būtų išbraukti iš saugotinų medžių registro. Prie prašymo būtina pridėti nuotrauką, kurioje būtų užfiksuotas nulūžęs ar išverstas medis, žemės sklypo ribų planą. Nesaugotini nuvirtę medžiai, augantys gyventojo privačioje valdoje, gali būti pjaunami be leidimo.
Savivaldybė įspėja gyventojus, kad be Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus leidimo negalima tvarkyti ir nulūžusių medžių, esančių valstybinės reikšmės miškuose - Kleboniškio, Lampėdžių, Panemunės ir Romainių miško parkuose, Ąžuolyne, Aukštųjų Šančių Ąžuolyne, Veršvų, Nemuno - Nevėžio, Jiesios kraštovaizdžio draustiniuose ir Kauno marių regioniniame parke. Šiuose miškuose ir parkuose darbus atlikti gali tik su savivaldybe sutartį turinti UAB "Irvita".
Miesto žaliajam rūbui padaryta žala taip pat dar nėra aiški, nežinomas bendras visos Kauno patirtos žalos dydis.
"Manau, kad visiems nuostoliams suskaičiuoti prireiks kur kas daugiau laiko. Ir tai padaryti galima nesiverčiant per galvas. Svarbiausia - gyventojų problemos. Artimiausiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuris numatomas ateinančios savaitės pradžioje, tarsimės, kaip kuo operatyviau pagelbėti būstų, kuriuos audra apniokojo, savininkams, konkrečiai negalintiems jų atstatyti be savivaldybės paramos", - Eltai sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.