Į Rusiją taip pat bus nugabenta 5 tūkst. respiratorių bei 20 kvėpavimo organų apsaugos priemonių (suslėgtojo oro kvėpavimo aparatų). Visi logistikos ir sienų kirtimo procedūriniai klausimai yra išspręsti ir tarp valstybių suderinti.
Rusija prašė suteikti aviacinės gaisrų gesinimo technikos, tačiau, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo pavaduotojo Vyginto Kurkulio, Lietuvos ugniagesiai tokios technikos neturi, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba kol kas nėra pasirengusi išnaudoti turimų sraigtasparnių.
Latviai į Rusiją išsiuntė 12 ugniagesių-gelbėtojų.
Džiugina Lietuvos pasirengimas padėti
Rusijoje gaisrai jau yra aprimę ir papildoma ugniagesių pagalba nebėra itin reikalinga, bet Lietuvos pasiryžimas pagelbėti džiugina, sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą padėti Rusijai dėl gaisrų. Tai yra labai malonu ir džiugina. Į Rusijos nelaimę sureaguota pakankamai operatyviai ir gerai. Nors situacija yra visiškai kontroliuojama ir dabar gaisrai jau nebėra tokie visa apimantys ir stipriai plintantys, bet Lietuvos Vyriausybės reakcija ir kitų šalių sprendimai suteikti pagalbą džiugina. (...) Mano požiūriu, jau tokio ugniagesių poreikio nėra, bet pats faktas mums malonus“, - ketvirtadienį sakė V.Čchikvadzė.
Rusai didina pajėgas
Rusija ketvirtadienį metė
didesnes pajėgas gesinti miškų gaisrus pagrindinio šalies
branduolinių tyrimų centro apylinkėse, taip pat neslūgstant
nuogąstavimams dėl galimo Černobylio atominės jėgainės avarijos
radioaktyvių teršalų pakartotinio pasklidimo.
Ugniai taip pat įsisiautėjus kaimyninėje Ukrainoje, Kijevas
paskelbė, kad ugniagesių brigados gesina vieną dviejų hektarų
durpyną už 60 kilometrų nuo paties Černobylio.
Rusija pasiuntė specialų ugniagesių traukinį ir daugiau nei 70
darbuotojų, kurie padės daugiau nei 3,4 tūkst. ugniagesių, mėginančių
sutramdyti miškus ryjančias liepsnas netoli Sarovo branduolinių
tyrimų centro Žemutinio Naugardo srityje, pranešė Nepaprastųjų
situacijų ministerijos atstovas.
Sarovo karinis miestelis iki šiol yra uždarytas užsieniečiams,
kaip ir Sovietų Sąjungos laikais.
Paties tyrimų centro teritorijoje gaisrų židinių neaptikta,
tačiau netoliese esantis gamtinis draustinis liepsnoja jau maždaug
savaitę.
Kaimyniniame Mordovijos regione esančiame draustinyje plinta
pažeminiai miško paklotės gaisrai, sakė Nepaprastųjų situacijos
ministerijos Pavolgio regioninio skyriaus atstovas Michailas Turkovas.
„Šiuo metu virš Sarovo skraido du lėktuvai ir du
sraigtasparniai, - pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP. -
Nuolat žvalgoma iš oro.“
Vienas ugniagesių traukinys jau padeda kovoti su stichija, o
kitas šiuo metu važiuoja į gaisrų apimtas teritorijas. Šiuose
sąstatuose gabenamos didelės vandens cisternos ir speciali
ugniagesių įranga.
Pirmadienį netoli Sarovo tyrimų centro virstant degantiems
medžiams žuvo du ugniagesiams padėję kariai.
Pasak ekspertų, Rusiją šiuo metu užklupo smarkiausia per pastarąjį
tūkstantmetį karščių banga, paveikusi visas žmonių gyvenimo
sritis ir galinti šiemet vienu procentu sumažinti šalies bendrąjį
vidaus produktą.
Mažesnio masto gaisrai taip pat niokoja Ukrainą. Pareigūnai
pranešė, kad rugpjūčio 9 dieną vienas gaisras įsiplieskė už 60
kilometrų nuo Černobylio, tačiau jį tikimasi užgesinti
ketvirtadienį arba penktadienį.
„Šis gaisras nekelia jokio pavojaus. Grėsmės nėra“, - sakė
Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovė Viktorija
Ruban.
Taip pat išlieka nuogąstavimų, kad per miškų gaisrus gali
pakartotinai pasklisti radionuklidai, nusėdę po Černobylio avarijos
1986 metais. Pareigūnai trečiadienį pripažino, kad liepsnos
apėmusios šimtus hektarų iki šiol užterštų teritorijų.
„Noriu pabrėžti, kad spinduliuotės normos nebuvo viršytos“, -
Nepaprastųjų situacijų ministerija citavo krizių valdymo centro
vadovą Vladimirą Stepanovą.