Vilniaus rajono merė M.Rekst: „Ne savivaldybė kalta, kad susiklostė tokia istorinė situacija“

Merė abejoja, kad panaikinus Vilniaus apskrities administraciją paspartės rajone problematiškai įklimpęs žemės grąžinimo procesas. „Kas atsakys už visus pažeidimus, vilkinimus? Juk reformą pradėjo vieni, kurių jau praktiškai nėra, baigs visai kiti, o atsakingų turbūt taip ir nerasime? Jau dabar gauname nusiskundimų, kad kraustantis yra dingę dokumentai“, - sako M. Rekst.

Ji atmeta Vaiko teisių apsaugos kontrolierės priekaištus dėl vaikų ugdymo ikimokyklinėse įstaigose, teigdama, kad savivaldybė, įžvelgdama juose tautinės nesantaikos kurstymą, jau kreipėsi į prokuratūrą. Savivaldybė teismui apskundė ir Valstybės kontrolės išvadas dėl ne pagal paskirtį panaudotų mokinio krepšelio lėšų.

- Tenka apgailestauti, kad panaikinus apskritis perduotos kelios nereikšmingos funkcijos, tokios kaip ypatingų ir neypatingų statinių naudojimo priežiūra, statybos leidimų išdavimas savivaldybės statomiems objektams.

Deja, savivaldybė negalėjo perimti nei žemės grąžinimo klausimų, ko siekėme nuo pat žemės reformos pradžios, nei švietimo įstaigų administravimo. Beje, teisės administruoti švietimo įstaigas negavo, mano žiniomis, tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. Nebuvo patenkintas ir Vilniaus rajono savivaldybės prašymas perduoti jai Pabradės vaikų globos namus bei Prūdiškių pensionatą. Beje, rajono teritorijoje neturime savo vaikų globos namų, o Pabradės vaikų globos namuose gyvena ir yra ugdoma daugiausiai mūsų rajono vaikų.

Kita vertus, manau, kad apskritis buvo dirbtinai įsteigta institucija ir, be abejo, turėjo būti panaikinta, nes vykdė besidubliuojančias funkcijas su savivaldybėmis ir ministerijomis. Panaikinus apskričių administracijas matome, kiek funkcijų ir pareigybių visai panaikinta, o tai rodo, kad daugiau kaip 10 metų buvo švaistytos milžiniškos lėšos išlaikant nereikalingą valstybinę instituciją.

Jeigu žemės grąžinimo funkcijos ir nebuvo perduotos savivaldybėms, mano nuomone, per Vyriausybės nutarimus apskritys turėjo būti įpareigotos pabaigti žemės reformą. Dabar akivaizdu, kad funkcijos perduotos kitai institucijai, tik neaišku, kaip bus su atsakomybe. Kas atsakys už visus pažeidimus, vilkinimus? Juk reformą pradėjo vieni, kurių jau praktiškai nėra, baigs visai kiti, o atsakingų turbūt taip ir nerasime?

- Abejoju. Jau dabar gauname nusiskundimų, kad „kraustantis“ yra dingę dokumentai, bylos. Tačiau skaudžiausia, kad dalis mūsų rajono gyventojų Nacionalinėje žemės tarnyboje negali susišnekėti jokia kita kalba, na, nebūtinai lenkų, bent jau rusų. Ten reikalaujama kalbėti tik valstybine kalba. Stebiuosi, kaip tai gali būti, nejaugi jie nesuinteresuoti kuo greičiau užbaigti žemės reformą? Nejaugi teisėti žemės savininkai turės bendrauti su vertėjais? Vyresnio amžiaus žmonės nesupranta, kodėl jie per tiek metų negali susitvarkyti savo žemės nuosavybės dokumentų, o dabar ir susišnekėti jau nebegali...

- Taip, tiesa, įsiskolinimų neturime. Nepaprastai kruopščiai planuojame biudžeto išlaidas. Aiškiai žinant rajono plėtros prioritetus, jos nukreipiamos ten, kur būtiniausia. Stengiamės gyventi labai taupiai. Kai daugelį metų yra stabili valdžia, galima planuoti darbus ne tik vienai kadencijai į priekį, bet daug toliau. Savo pažadus rinkėjams visada stengiamės įvykdyti.

Be abejo, krizės metu valstybėje yra didelis nedarbas, tai palietė ir mūsų rajoną - sunkiau surenkamos biudžeto pajamos. Tačiau nenorime atsisakyti pradėtų ES projektų, kur yra nemažas ir mūsų indėlis. Šiuo atveju turbūt būsime priversti skolintis, bet paskolą imtumėme „ne pravalgymui“, o konkretiems projektams kofinansuoti.

- Pagrindinės investicijos yra nukreipiamos švietimo, ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigų modernizavimui. Šiais metais baigėme vykdyti beveik 9 mln. litų vertės projektus, numatančius viešosios paskirties pastatų renovavimą. Vilniaus rajono gyventojai jau džiaugiasi atnaujintais Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Maišiagalos ambulatorijos, Medininkų bendrosios praktikos gydytojo kabineto bei Nemenčinės poliklinikos pastatais. Atlikus Rudaminos „Ryto“ gimnazijos, Sužionių vidurinės mokyklos bei Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos pastatų rekonstrukcijos darbus mokiniams ir darbuotojams yra sudarytos palankesnės mokymosi ir darbo sąlygos.

Taupydami energiją modernizavome centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Nemenčinėje ir Buivydiškių gyvenvietėje. Įgyvendinant ES direktyvas ir įsisavinant Sanglaudos fondo lėšas vykdoma centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tinklų sistemos plėtra. Dar šiais metais planuojame pradėti įgyvendinti apie 50 mln. litų vertės projektą, numatantį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimą ir plėtrą Vilniaus rajone. Tokiu būdu ketiname užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Nemenčinės mieste, Skaidiškių, Nemėžio, Rudaminos, Kalvelių, Avižienių, Juodšilių, Pagirių ir Valčiūnų gyvenvietėse. Planuojame ir nuotekų tinklų plėtra Zujūnuose, Didžiojoje Riešėje ir Mažojoje Riešėje. Šio projekto vertė apie 15 mln. Lt. Sudervės ir Maišiagalos gyvenvietėse vykdomi darbai pagal projektą „Neries upės baseino I etapas: Vilniaus rajonas“. Rangos darbų vertė siekia 16 mln. Lt.

Esame numatę sutvarkyti ir išvalyti užterštas buvusio Mostiškių ir Marijampolio pesticidų sandėlių teritorijas. Tai turėtų pagerinti požeminio vandens kokybę bei sumažinti grėsmę žmonių sveikatai.

Gan didelės investicijos, apie 9 mln. litų, nukreipiamos spręsti kaimo vietovių problemas, vietos gyventojų įtraukimą į ūkinę veiklą. Planuojama kompleksiškai išplėtoti bendruomeninę infrastruktūrą Visalaukės, Kalvelių, Mostiškių, Buivydžių ir Sužionių kaimuose. Tikiuosi, kad projektai prisidės prie kaime gyvenančių vaikų, jaunimo ir suaugusių papildomo ugdymo, laisvalaikio organizavimo.

Panaudojant ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšas buvo atnaujinti Paberžes globos namai, Nemenčinės, Šumsko ir Kalino slaugos ligoninės.

Į pabaigą eina Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro įkūrimas Kalvelių kaime. Šio projekto vertė apie 2,9 mln. Lt. Centre bus teikiama socialinė pagalba Vilniaus rajono neprižiūrimiems, apleistiems, likusiems be tėvų globos, turintiems įvairių elgesio ir socialinių problemų bei smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimos nariams.

Kalbant apie socialinės infrastruktūros plėtrą planuojama modernizuoti ir išplėsti Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centrą bei įkurti Psichikos dienos stacionarą prie Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro.

- Šių metų birželį patvirtinome mokesčių lengvatų įmonėms už sukurtas naujas darbo vietas taikymo tvarkos aprašą - įmonėms, kurios sukuria naujų darbo vietų (į kurias įdarbinami darbo biržoje įregistruoti Vilniaus rajono gyventojai) ir ne mažiau kaip metus jas išlaiko, žemės, valstybinės žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokestis gali būti sumažintas arba visai nuo jo atleista.

Kartu su Vilniaus darbo birža organizuojame viešuosius darbus. Rajono savivaldybės taryba kasmet tvirtina viešųjų darbų programą ir skiria jai lėšų. Šiais metais numatyta įrengti 237 darbo vietas (tam skirta 796 tūkst. Lt).

Jau daug metų veikia Vilniaus rajono savivaldybės įkurtas Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondas. Jo lėšomis iš dalies ar visiškai dengiamos palūkanos už paskolas verslo plėtros projektams įgyvendinti; naujos įmonės steigimo išlaidoms kompensuoti; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidų kompensavimui; verslo planų ir paraiškų gauti finansinę paramą iš kitų fondų rengimo išlaidoms padengti. Taip pat remiame rajono smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų dalyvavimą Lietuvoje ir užsienyje vykstančiose parodose..

- Sprendimas įsteigti Vilniaus rajono autobusų parką buvo priimtas dar 2009-ųjų vasarį. Įsigijome 10 naujų 19-kos vietų VW CRAFTER autobusų ir 5 naudotus, turinčius per 40 vietų, autobusus. Jie kol kas aptarnauja Nemenčinės krypties maršrutus. Autobusuose veikia kondicionieriai, ypač reikalingi šią vasarą. Turėčiau pasidžiaugti, kad eismo grafikų laikomasi, autobusuose švaru, aptarnavimas mandagus, keleivių nusiskundimų negauname.

Manyčiau, kad kiekviena investicija, net ir ekonomikos pakilimo metu, yra rizikinga. Todėl teigti, kad sunkmečio sąlygomis nerizikuojame - negalime. Ypač tada, kai nestabili valstybės mokesčių politika. Riziką mažina tai, jog šią savivaldybės įmonę visiškai kontroliuojame, tai, kad nebūsime priklausomi nuo privataus kapitalo, nuo subjektyvių priežasčių ir nuomonių.

- Vienareikšmiškai sakau - ne. Ir toliau laikysimės savo pozicijų. Manome, kad esame teisūs.

- Beje, pernai dėl krizės investicijų srautas sumažėjo. Tiesioginės užsienio investicijos, Statistikos departamento duomenimis, rajono savivaldybėje 2009-ųjų pradžioje sudarė 211,2 mln. Lt. Beje, Vilniaus apskrityje daugiau investicijų yra pritraukusi tik Vilniaus m. savivaldybė, visos kitos - gerokai mažiau: Širvintų raj. savivaldybė (1,3 mln. Lt), Šalčininkų raj. (2,7 mln. Lt), Elektrėnų savivaldybė (5,3 mln. Lt), Švenčionių raj. (56,9 mln. Lt), Ukmergės raj. (74,4 mln. Lt), Trakų raj. (196,5 mln. Lt)

Manau, ne tiek svarbu, iš kur tos investicijos ateina, svarbu, kad jų iš vis sulaukiame. Jos padeda kurti naujas darbo vietas, gerinti gyvenimo kokybę. Negaliu nepaminėti Lenkijos Senato, tarpininkaujant draugijai „Wspolnota Polska“, investicijų į švietimo įstaigų statybą ir renovavimą. Kasmet jos sudaro apie 2-3 mln. litų. Šiomis lėšomis atnaujinami darželiai ir mokyklos ne tik lenkų mokomąja kalba. Mums pavyko atstatyti ir Menų mokyklą Rudaminoje, kurią dabar sėkmingai lanko visi aplinkinių seniūnijų vaikai.

- Kontrolierė nurodo, kad šiuose keturiuose Vilniaus rajono darželiuose nėra grupių lietuvių ugdomąja kalba. Tačiau Buivydžiuose gyvena 95 proc. lenkų, ir iki šiol norinčių lankyti lietuvišką darželio grupę nebuvo. Jei pareigūnė šiek tiek įsigilintų į faktus, pastebėtų, kad kaime yra tik 16 ikimokyklinio amžiaus vaikų, todėl kyla grėsmė ir dėl vienintelės grupės išlikimo.

Panaši situacija ir Mostiškėse, kur 70 proc. gyventojų lenkai ir tik 5 proc. - lietuviai. Vilniaus rajono savivaldybės taryba negali dirbtinai įsteigti papildomų grupių ikimokyklinėse įstaigose. Tai ne naujos parduotuvės ar kavinės atidarymas ir laukimas - ateis klientų ar ne. Būtent teisės aktai, o ne pareigūnų užgaidos reglamentuoja, kada galima steigti grupes. Šiuo atveju dar kartą parodytas akivaizdus darželių ir grupių steigimo nuostatų neišmanymas. Švietimo įstaigos steigiamos tuomet, kai yra poreikiai ir pateikiami prašymai. O gal Vilniaus rajono savivaldybė išskirtinai turėtų dirbti atvirkščiai?

Kodėl kontrolierė nemini, kad Vėliučionyse nėra nė vienos lenkiškos grupės. Nėra jų nei Riešėje, nei Buivydiškėse, kur vaikų darželiuose veikia tik lietuviškos grupės. Kodėl ji pateikia dezinformaciją, kad Rudaminos vaikų darželyje nėra lietuviškų grupių, jei Rudaminoje veikia Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) priklausantis lietuviškas 4 grupių darželis, kurį lanko 80 vaikų? Kodėl neskambinama varpais, kad Mickūnuose, kur gyvena 80 proc. lenkų tautybės gyventojų, iki šiol nėra lenkiško darželio? Užtat čia veikia ŠMM pavaldumo lietuviškas darželis. Keletą metų iš eilės Mickūnuose tėvai kreipėsi į darželio vadovybę su raštiškais prašymais įsteigti grupę lenkų ugdomąja kalba, bet jiems visą laiką buvo atsakoma neigiamai.

Manyčiau, kad kontrolierė pateikė subjektyvią nuomonę. Beje, savivaldybė netgi kreipėsi į prokuratūrą dėl tautinės nesantaikos kurstymo, nes mūsų manymu, tokios įstaigos vadovas turėtų atstovauti visiems Vilniaus rajono vaikams vienodai, nepaisant jų tautybės, kaip atsitiko šiuo konkrečiu atveju. Ne savivaldybė kalta, kad susiklostė tokia istorinė situacija, kad mūsų rajono teritorijoje gyvena per 60 proc. lenkų tautybės žmonių.

- Manau, kad priekaištai dėl integracijos stokos yra nepagrįsti. Norėčiau pabrėžti, kad Vilniaus rajono abiturientai įstoja į Lietuvos ir užsienio universitetus, juos baigia ir sėkmingai integruojasi į darbo rinką. Pernai į aukštąsias mokyklas įstojo 65,5 proc. Vilniaus rajono švietimo įstaigų abiturientų, studijas universitetuose pasirinko 44 proc. abiturientų.

Daugelis abiturientų sėkmingai išlaiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. 2009 m. duomenimis, dviejų mokinių, baigusių mokyklas lenkų kalba, lietuvių kalbos egzaminas buvo įvertintas 100 balų.

2009-2010 m. Vilniaus rajono švietimo įstaigose mokėsi 8 tūkst.993 mokinių, iš jų 4 tūkst. 989 lenkų (55,5 proc.), 3 tūkst.636 lietuvių (40,4 proc.) ir 368 rusų (4,1 proc.) tautybės mokinių.

- Kategoriškai nesutinkame, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį. Įstatymai leido perskirstyti nepanaudotas moksleivio krepšelio lėšas, ir savivaldybės taryba teisėtai tai padarė.

Savivaldybė buvo priversta perskirstyti lėšas, kadangi iš valstybės negavo 2,5 mln. litų savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Norint laiku sumokėti švietimo įstaigų darbuotojams darbo užmokestį, privalėjome mokėti iš mokinio krepšelio lėšų, nes kitų neturėjome.

Kuo gi skiriasi mokyklos personalo darbuotojas nuo mokytojo? Krizės metu, kai dažnai šeimoje dirba tik vienas, žmonės neturi kartais lėšų net būtiniausiems produktams. Todėl privalėjome išmokėti atlyginimus, juolab kad tai buvo gruodžio mėnuo, artėjo didžiosios metų šventės.

Tiesa, algas išmokėjome gruodžio 8 d., o tarybos sprendimas priimtas gruodžio 23 d. Žinoma, pažeisti tik įforminimo terminai. Bet ar galima traktuoti, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį ir dar reikės jas grąžinti? Nesutinkame su tuo, todėl Valstybės kontrolės sprendimą rugpjūčio pradžioje apskundėme teismui. Tikimės palankaus mums sprendimo.

- Manau, kad rajonas turėtų tapti modernia poilsio zona miesto gyventojams. Todėl šios krypties vystymas yra viena iš prioritetinių sričių. Vilniaus rajoną, supantį didžiausią Lietuvos miestą Vilnių, ateityje matome su puikiai išvystyta infrastruktūra, sugebantį darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujų investicijų bei užtikrinantį kiekvienam gyventojui aukštą gyvenimo kokybę.