Pirmadienį susitikę opozicinių Socialdemokratų, Darbo,
„Tvarkos ir teisingumo“ bei Krikščionių partijų ir frakcijų
atstovai nusprendė bendradarbiauti be sutarties.
Taip pat nuspręsta, kad atskira deklaracija bus skelbiamas
opozicijos lyderis. Jis keisis rotacijos tvarka.
Sutarta, kad nuo kitos savaitės opozicijos lyderiu turėtų tapti
didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas
Butkevičius.
„Susitarta, kad bus bendradarbiavimas ir bus opozicijos lyderiui
paskirta deklaracija, ir nuo kitos savaitės opozicinės frakcijos
turės lyderį. Tai bus didžiausios frakcijos seniūnas, rotacijos
būdu judės - A.Butkevičius“, - pirmadienį po susitikimo
žurnalistams sakė ligšiolinis opozicijos lyderis Darbo partijos
frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Jis tvirtino, kad sutarties nuspręsta nepasirašyti, nes
„paprasčiausiai nėra tokio poreikio“.
„Dėl bendradarbiavimo yra labai aiškūs tikslai, net nėra
poreikio kažko (sutarties - BNS) sudarinėti. Viskas aptarta - kaip
vyks bendradarbiavimas, pasitarimai opozicijos bendri, manau, tai yra
pati geriausia bendradarbiavimo forma“, - sakė V.Gapšys.
Jis neigė, kad bendradarbiavimo be sutarties forma pasirinkta,
nes pasirašyti jos nesutiko opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“
frakcija, ir tvirtino, jog „susiaurinti iki sutarties formos visą
bendradarbiavimą būtų gal ir beprasmiška“.
„Tada reikėtų rašyti, kam interpeliacijas rengti, kada, kokias.
Mes manome, kad lankstesne forma bus sudėliota viskas eigoje,
principai yra sutarti, dėl opozicijos lyderio sutarta“, - sakė
V.Gapšys.
Būsimas opozicijos lyderis A.Butkevičius tvirtino, kad esant
sutarimui raštiška sutartis dėl bendro darbo nėra reikalinga.
„Jei visos opozicinės frakcijos sutaria, ir jokia opozicinė
frakcija neišsiskiria, pabrėždama kažkokią savo poziciją ar
nuomonę, kam tos sutartys yra reikalingos? Geriausias garantas yra,
kada vienas kitu pasitiki“, - sakė A.Butkevičius.
Klausiamas, kokius žingsnius opozicija planuoja prasidėjus
rudens sesijai, A.Butkevičius nurodė interpeliacijas ministrams,
pirmuoju įvardijo Aplinkos ministerijos vadovą, Tautos prisikėlimo
partijos deleguotą Gediminą Kazlauską.
„Veiklos kryptys yra nubrėžtos daug anksčiau - mes nepasitikime
dabartine Vyriausybe, bet jei mums nepavyks atstatydinti dabartinės
Vyriausybės, mes ruošiame interpeliacijas atskiriems ministrams,
Matome, kad yra labai bloga situacija Aplinkos ministerijoje, nevyksta
ir Miškų reforma, Europos Sąjungos lėšos blogai įsisavinamos,
gyvenamųjų namų renovacija nevyksta, po to surinksime informaciją
dėl Ūkio ministerijos, dėl Verslo paramos agentūros nekokybiško
darbo“, - sakė A.Butkevičius.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas
Valentinas Mazuronis pirmadienį žurnalistams sakė, jog, dirbdami
kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis, „tvarkiečiai“ visomis
priemonėmis sieks Ministrų kabineto atstatydinimo. Savo laikyseną
valdančiųjų atžvilgiu jis apibūdino kaip „kietesnę ir
aštresnę“.
„Opozicinėms frakcijoms pagrindinis dalykas, kad jos sutaria, o
mes sutarėme, kad dirbsime kartu ta didžiąja klausimų dalimi,
kuria mes sutariame. Esminiuose klausimuose dirbsime kartu, o ten, kur
matome skirtingas pozicijas, turėsime savo pozicijas“, - sakė
V.Mazuronis.
Paprašytas nurodyti, kuriais klausimais opozicinių frakcijų
nuomonės skiriasi, V.Mazuronis sakė, jog „tvarkiečiai“ - aštresni
ir kietesni dabartinių valdančiųjų atžvilgiu.
„Vieni mato šiek tiek švelnesnį kelią, pradedant nuo atskirų
ministrų interpeliacijų, manant, kad dar galima paveikti agituojant
ar kažką siūlant A.Kubiliui, mes manome, kad niekas jų
nebepaveiks, kokie jie yra, tokie ir bus. Mes manome, kad opozicija
turi būti kietesnė, aštresnė, ir išplečianti diskusijas už
Seimo ribų. Bet tai nereiškia, kad mes dirbsime mažiau vieningai
nei darbas vyko praėjusią sesiją“, - sakė „tvarkiečių“
seniūnas.
Susiklosčiusią situaciją parlamente jis vadino „savotiška
politine bala“ ir siūlė kviesti šalies gyventojus imtis priemonių
- streikų, akcijų ir t.t. - siekiant paveikti valdžios siūlomus ir
priimamus sprendimus.
„Dabartinėje situacijoje Seime, kurią aš įvardinčiau kaip
savotišką politinę balą, kur nėra aiškių (persvarų - BNS) nei
vienoj, nei kitoj pusėj, mes pasisakome. kad reikia kreiptis į
visuomenę - piliečiai turi spaudimo priemones ir Seimo nariams, ir
Vyriausybei, jos įstatymuose nustatytos, bandant ką nors pakeist“, -
sakė V.Mazuronis.
Opozicija, kartu su trimis Mišrios grupės atstovais, Seime turi
67 parlamentarus. Trys valstiečiai liaudininkai, nors yra pasiskelbę
opozicija, su valdančiaisiais turi susitarimą dėl politinės
paramos.
Premjeras A.Kubilius sako,
kad Seimo opozicija yra įvairi - joje esama ir konstruktyvių
politikų, ir tegalvojančių apie artėjančius savivaldos rinkimus. „Opozicija yra pakankamai įvairi. Yra partijų, kurios, man
atrodo, jau supranta, kad sprendžiant svarbias visai valstybei
problemas - tiek šio laikotarpio, tiek ilgalaikes - tikrai
reikalingas konstruktyvesns sutarimas“, - po Vyriausybės pasitarimo
pirmadienį sakė ministras pirmininkas. „Yra opozicinių partijų, kurios gal labiau orientuojasi tik į
artėjančius savivaldos rinkimus. Tada galvojama, kad pagiežingas ir
aštrus konfrontavimas su valdančia koalicija jiems politine prasme
labiau apsimokėtų, nepaisant to, kad dėl to būtų aukojami labai
svarbūs ilgalaikiai sprendimai - ar energetikoje, ar valstybės turto
valdymo pertvarkoje“, - pridūrė premjeras.