Klasėje – mokytojos ašaros

Kalvarijos gimnazijoje jau 22 metus dirbanti vyresnioji mokytoja Rasa Ražauskienė jaučiasi pažeminta ir nepelnytai nuskriausta. Pedagogė pasiryžusi kovoti dėl savo teisės dirbti.

Mokytojai iškilusias problemas padedantis spręsti teisininkas teigia, kad darbdavys pažeidė R.Ražauskienės interesus.

Prieš 29 metus pedagoge tapusi kalvarijietė apie pastaruoju metu gimnazijoje patiriamą įtampą negali kalbėti be ašarų.

R.Ražauskienė teigė, kad jai pablogėjo sveikata, reikia nuolat gerti vaistus.

Incidentas ėmė bręsti šįmet pavasarį, kai būsimų pirmokų tėvai rinkosi į gimnaziją rašyti prašymų priimti jų vaikus mokytis. Tada R.Ražauskienę pasiekė kalbos, kad tėvams siūlomos tik 3 pradinių klasių mokytojos.

R.Ražauskienės pavardės tuose sąrašuose nebuvo, nors mokytoja dirbo ir nesirengė išeiti iš gimnazijos.

Vieno pirmoko motina „Lietuvos rytui” patvirtino, kad tik primygtinai pareikalavus gimnazijoje buvo leista užsirašyti į R.Ražauskienės klasę.

„Birželį susitikau su būsimais savo mokiniais.

Per dvi dienas susipažinome ir atsisveikinome iki rugsėjo pirmosios”, – jaudindamasi pasakojo mokytoja.

Nuo pavasario mokykloje sklandžiusios kalbos, kad bus komplektuojamos trys, o ne keturios pirmokų klasės, rugsėjo pirmąją, regis, išsisklaidė.

Tądien į naujų mokslo metų šventę pirmokai susirinko į keturias klases.

Tačiau ilgametę darbo patirtį turinti R.Ražauskienė po dviejų dienų pasijuto lyg gavusi stiprų antausį.

Pedagogei buvo liepta savo vienuolika mažųjų mokinukų atiduoti kitoms mokytojoms.

Gimnazijos vadovai, apsižiūrėję, jog keturioms klasėms trūksta mokinių, nusprendė išardyti R.Ražauskienės klasę.

Sutrikę pirmokėliai tiesiog už rankų buvo išvedžioti pas jiems nepažįstamas mokytojas.

„Mes labai pasipiktinome tokiu vadovų poelgiu. Surinkome tėvų parašus, reikalavome vaikus palikti pas R.Ražauskienę. Bet į mūsų pareiškimą niekas nereagavo iki šiol”, – su nuoskauda kalbėjo vieno pirmoko motina.

Be mokinių likusiai pedagogei gimnazijos direktorė Svajūnė Bradūnienė pasiūlė pakeisti darbo sutarties sąlygas.

Toks pasiūlymas R.Ražauskienę pribloškė.

Rašte teigiama, jog nuo spalio 3-iosios ji bus paskirta į kaimo mokyklą, o jeigu nesutiks su šiuo pasiūlymu, apskritai bus atleista iš darbo.

R.Ražauskienė atsisakė keisti darbo vietą.

„Dabar man skaičiuojama priverstinė prastova.

Turiu kasdien ateiti į darbą ir sėdėti tuščiame kabinete. Už tai man bus mokamas vidutinis atlyginimas.

Tačiau aš noriu dirbti, noriu turėti klasę, o ne gauti pinigus už sėdėjimą.

Aišku, nebus gerai, jei, tarkime, mano vaikus vėl surankios iš anų klasių.

Jaučiuosi labai įskaudinta ir pažeminta. Kreipiausi į advokatą. Jis man sakė, kad turiu pirmumo teisę likti darbe.

Problema dėl klasių komplektavimo turėjo būti sprendžiama daug anksčiau, o ne rugsėjį.

Šių metų kovą savivaldybės taryba patvirtino klasių komplektus, kurių reikėjo laikytis iki šiol.

Kitas tarybos posėdis bus tiktai rugsėjo pabaigoje”, – kalbėjo R.Ražauskienė, neketinanti nuleisti rankų.

Pedagogė lankėsi Kalvarijos savivaldybėje, ieškojo užtarimo, tačiau gavo tik neguodžiantį patarimą – laukti.

„Tai yra darbo ginčas, kurį spręsime ne vadovaudamiesi emocijomis, o teisiniu būdu.

Panašių problemų kyla, nes nuolat mažėja mokinių ir mokyklų skaičius.

Aš turiu teisę R.Ražauskienei pasiūlyti, o ji turi teisę atsisakyti. Niekas nesirengia jos atleisti.

Privalau laikytis Vyriausybės nustatytų normatyvų, kuriuose nurodytas klasės mokinių vidurkis – 22.

Prieš dvejus metus šis vidurkis buvo 20. Pernai buvo labai sunku. Rugpjūčio pabaigoje nustatė 22 mokinių vidurkį, ir šis nurodymas įsigaliojo jau po kelių dienų – nuo rugsėjo 1-osios.

Teko skubiai perdalinti klases, pedagogams sumažėjo krūviai.

Nevykdyti aš negaliu. Todėl ir tampame įkaitais tarp Vyriausybės nutarimų ir žmonių.

Gal ir buvo galima išvengti šio darbo ginčo su R.Ražauskiene. Įvairių situacijų, net ir gaisro, galima išvengti.

Mokinių nuolat mažėja. Nenoriu kalbėti apie tai, kaip moksleiviai mokslo metų pradžioje perviliojami į kitas mokyklas, o spalio mėnesį vėl grįžta pas mus.”