Valdovų rūmų statybos pabrango 250 mln. litų, dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai (papildyta)

BNS ir lrytas.lt

Prieštaringai vertinami Vilniuje

Statant Valdovų rūmus išleista 250 mln. Lt daugiau nei planuota.
Daugiau nuotraukų (1)
Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą vertinusio audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo Valstybės kontrolė audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus, būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Pasak Valstybės kontrolės pranešimo, pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.
„Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų“, - teigia Valstybės kontrolė.
Viešųjų pirkimų įstatymas, pasak auditorių, pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., o 16,3 mln. litų.
Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005 metais už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.
„Anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius. (...) Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose“, - rašoma pranešime.
Auditoriai pažymėjo, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.