Dešimtmetį šalies pieno ūkiuose vykstančios „Geriausių melžėjų“ varžytuvės parodė, jog kyla žemdirbystės kultūra, formuojasi naujas požiūris į kaimą. Varžytuvėse dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio melžėjų, prizus, apdovanojimus pelnė pusantro šimto. Be didelio vargo šiandien iš dešimtmečio konkurso prizininkų suformuotume melžėjų „Svajonių komandą“. Joje būtų agrarinių mokslų daktarų, magistrantų, bakalaurų, „Mis ūkininkaitė“, „Mis Lietuva“ konkursų dalyvių.
Prieš dešimtmetį pradėję melžėjų profesinio meistriškumo konkursus, šiemet jau skynėme solidų pieno ūkių ir kaimo bendruomenių klestėjimo derlių. Rajonuose vykę „Geriausių melžėjų“ konkurso turai tapo kaimo ir miesto žmonių bendravimo, augančios žemdirbystės kultūros šventėmis. Pasmalsavę po pasaulį mūsų ūkininkai, verslininkai prakalbo apie galimybę ir Lietuvoje išsirinkti Pieno karalienę: juk tiek jaunų, mokslus baigusių specialistų be jokios baimės imasi rizika pulsuojančios žemės ūkio veiklos, diegia naujausias technologijas, nepamiršdami ir dvasinių reikmių.
Šiandien pienininkai vadinami žemės ūkio aristokratais: ir dėl verslo įtampos, ir dėl intelektinio svorio, ir dėl balto produkcijos prestižo. Niekam ne paslaptis, kad pieno ūkyje darbo diena trunka 24 val. Nėra laisvadienių, šventadienių. Įprastas gyvūnų gerovės reikalavimas.
Antai Romano Ambrozos ūkyje (Pagėgių sav.) visos juodmargės šaukiamos vardais. Personifikuotos ir Petro Aukštikalnio (Biržų r.) žalmargės, Albino Šneiderio (Vilkaviškio r.) ūkio piendavės. Panašiai yra šimtuose įvairaus dydžio pieno ūkių, kuriuos linkstama vadinti pažangiais, konkurencingais. Šaipytis iš melžėjos profesijos šiandien jau nesolidu: šio darbo imamasi atsakingai ir deramai pasirengus. Tą liudija dešimtmečio „Geriausių melžėjų“ varžytuvių dinamika.
Ne tik žemės ūkio verslas, bet ir šios srities mokslas šiandien atsidūręs ant laikmečio briaunos. „Geriausių melžėjų“ konkurso rengėjai – Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo darbuotojai nuo šių metų rugsėjo tapo pavaldūs Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, kurio padalinys - Veterinarijos akademija. Konkurso organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Henrikas Žilinskas kupinas vilčių išsaugoti kaimo specialistų rengimo tradicijas, juolab naujasis universitetas sutartinai rūpinsis ir žmogaus sveikata, ir maisto sauga.
Pirmąsias šalyje melžėjų varžytuves 2000 m. surengė Veisiejų technologijų ir kaimo verslo mokykla, talkinant LVA Melžimo mokymo centrui. Dalyvavo 23 melžėjai iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Lazdijų, Marijampolės ir Varėnos rajonų. Kitais metais (2001) konkurse jau dalyvavo 41 melžėjas iš 27 rajonų, 2002 m. – 18 melžėjų iš 12 rajonų, 2003 m. – 25 dalyviai iš 11 rajonų, 2004 m. – 36 dalyviai iš 19 rajonų, 2005 m. – 37 dalyviai iš 25 rajonų, 2006 m. – 27 dalyviai iš 19 rajonų. Rekordiniai buvo 2007-ieji: tąkart „Geriausių melžėjų“ varžytuvėse dalyvavo 138 melžėjai iš 19 rajonų.
2008 m. konkurse dalyvavo 88 melžėjai iš 13 rajonų, 2009 m. – 45 dalyviai iš 7 rajonų, 2010 m. – 63 dalyviai iš 9 rajonų.
Pagal susiformavusią tradiciją, pirmiausia varžytuvių turai vykdavo rajonuose (pieno ūkiuose), o baigiamosios varžybos - Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centro Muniškių fermoje. Didžiausias darbas tekdavo LVA Melžimo mokymo centro specialistams. Pasak šio centro vadovo, konkurso vertinimo komisijos pirmininko dr. Sauliaus Tušo, tokie renginiai - gera pamoka melžėjams, juos skatina siekti geresnių primilžių, pieno kokybės, kitų rezultatų. Specialisto nuomone, geras melžėjo pasirengimas net apie 20 proc. gali padidinti primilžį. Be to, labai svarbias melžėjų žinios apie karvės fiziologines savybes, melžtuvo sanitarinį apdorojimą, daug kitų dalykų. Varžytuvių klausimyne būna apie šimtą įvairiausių su melžimu susijusių klausimų, tad melžėjai turi gerai pasirengti, konkurse nepadaryti šiurkščių klaidų.
Kiekvieną konkurso turą apibendrindama vertinimo komisijos narė dr. Aldona Šimkienė pabrėždavo, jog nuo melžtuvo sanitarinio apdorojimo priklauso ne tik melžiamo pieno kokybė, bet ir karvės sveikata. Melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungtyje galima surinkti 30 balų. Vertinant šių metų varžybas atskiruose rajonuose galima teigti, kad melžėjos rodė gerus gebėjimus, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo grubių klaidų, kai melžėja plauna melžtuvą nesilaikydama eiliškumo, netinkamos temperatūros vandeniu, nenaudodama plovimo ar dezinfekavimo tirpalo. Pasak dr. A. Šimkienės, kiekvienų varžybų dalyviams būdingas jaudulys. Jis dažnai ir pakišdavo koją melžėjams.
Patarimų melžėjams ir ypač konkurso „sirgaliams“ negailėdavo vertinimo komisijos nariai dr. Viktorija Stankūnienė, dr. Ramutė Mišeikienė, Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė Elona Linartienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Antonina Greičiuvienė.
Per dešimtmetį daugiausia pasikeitė melžimo aikštelės, jų įranga. Į rinką su naujais produktais atėjo UAB „Biržų žemtiekimas“, pieno ūkiams pasiūlęs tarptautinio koncerno „GEA Farms Technologies“ melžimo robotus, karuselines, „eglutės“, „šonas prie šono“ ir kitų modelių melžimo aikšteles. Šiemet biržiečių bendrovė tapo „Geriausių melžėjų“ konkurso generaliniu rėmėju. UAB „Biržų žemtiekimas“ vadovo Viktoro Rinkevičiaus teigimu, šalies pieno ūkis laiko verslo ištvermingumo egzaminą ir turi visas galimybes konkuruoti pasaulio rinkoje. Vienas sėkmės laiptelių – puiki pieno žaliavos kokybė, kurią lemia ūkio specialisto (melžėjo) darbas.
Įvairiais metais „Geriausių melžėjų“ konkurso baigiamąjį turą „praturtindavo“ politikų, mokslininkų pasirodymai. Per apdovanojimų šventę 2003 m. karves melžė politikai ir visuomenės veikėjai Kazys Starkevičius, Petras Gražulis, Genutė Staliūnienė, kitais metais sviestą mušė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, LVA senato pirmininkas prof. Algimantas Matusevičius ir kiti.
Varžytuvių vertinimo komisijos pirmininko dr. S. Tušo teigimu, didžiausias konkurso nuopelnas – jaunųjų melžėjų, būsimųjų ūkininkų ugdymas. Jeigu prieš dešimtmetį paraiškas dalyvauti konkurse pateikdavo ūkių darbininkai, tai prieš penkmetį šią sritį „okupavo“ patys ūkininkai bei jų šeimų nariai – moksleiviai ir studentai.
2004 m. varžytuvėse startavo būsimieji žemės ūkio specialistai, studentai Danielius Starevičius (atstovavo tėvų ūkiui Kauno r.), Nerijus Martinkus ir jo brolis Karolis (atstovavę tėvų ūkiui Telšių r.), Audrius Surdokas (Simno žemės ūkio mokykla), Vygandas Drazdauskas, Mindaugas Griguola (Joniškio žemės ūkio mokykla), Ramutis Kerpakis (Veisiejų technologijų ir verslo mokykla). Karves melžė modernaus Peršėkininkų k. (Alytaus r.) pieno ūkio savininkų Laimutės ir Antano Stalevičių devynerių metų dukra Ievutė, jaunieji ūkininkai Mantas Jankūnas (Radviliškio r.), Albertas Brazas (Kelmės r.). Vėlesniais metais konkursuose taip pat dalyvavo, prizininkais tapo nemažai studentų, moksleivių. Paminėtina Vitalija Papievytė iš Klaipėdos universiteto, Paulius Bartkevičius iš Plungės gimnazijos. Šiandien I. Stalevičiūtė – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivė, padeda tėvams ūkyje. Diplomuotais žemės ūkio specialistais tapo broliai Martinkai, D. Starevičius pasirinko mokslininko kelią – 2009 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją, laisvalaikiu dalyvauja „Kupolės“ ansamblyje.
„Melžimo varžytuvės – šiek tiek daugiau nei profesinio meistriškumo konkursas ir gerokai giliau nei kaimo šventė“, - sako ilgametė vertinimo komisijos narė, ŽŪR vyr. specialistė E. Linartienė. Jos pastebėjimu, tokių renginių metu brandinama nauja ūkininkų, jų talkininkų, darbininkų bei kaimynų bendravimo kokybė. Į kaimą sklinda mokslo žinios, ateina nauja darbo rūbų estetika. Vertinimo komisijos nariai vertina ne tik melžėjos žinias, meistriškumą, bet netgi ir šukuoseną.
Šalies ūkininkai patenkinti varžytuvių rezultatais: kyla melžėjų profesinis meistriškumas, didėja jų asmeninė atsakomybė už darbo rezultatus. Iš kitos pusės – tituluotos melžėjos gali reikalauti jų kvalifikaciją atitinkančio atlyginimo priedo.
„Geriausių melžėjų“ konkursui kasmet solidų dėmesį parodo ne tik Žemės ūkio ministerija, agrarinio sektoriaus mokslo ir mokymo įstaigos, bet ir rėmėjai. Nors dažnai minime sunkmetį, bet pieno ūkiui, juolab pieno keliui nuo fermos iki stalo dėmesio niekuomet nepristigs. Tikėkime, jog kitais metais iš „Geriausių melžėjų“ varžytuvių choro išrinksime patraukliausią ūkininkaitę, pieno ūkio šeimininkę ir darbininkę, pavadinę ją pagal europietišką tradiciją Pieno karaliene. Turėsime kas žemės ūkio parodose reprezentuos šalį, neš pieno ūkio vėliavą.