„(...) yra skirta tam tikra prasme galima sakyti valstybės
teisiniam įsiskolinimui partijoms padengti, nes įstatymas, ir
anksčiau galiojęs, ir dar sykį Seimo patvirtintas, numatė, kad
valstybė per biudžetą, per savo finansinius resursus turėtų
kompensuoti partijoms bent dalį jų padarytų išlaidų per rinkimus,
ir tą Vyriausybė realizuoja“, - ketvirtadienį interviu Žinių
radijui sakė A.Kubilius.
„Pinigai buvo paskirti tam tikslui dar birželio mėnesį, dabar
mes tik patvirtinome tam tikrą tų pinigų paskirstymo programą,
pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi savo
metodika tuos pinigus ir paskirstys“, - tvirtino ministras
pirmininkas.
Paklaustas, ar lėšos nebus skirtos padengti partijų skoloms,
A.Kubilius tvirtino, kad nei Vyriausybė, nei VRK nenustato, kaip
partijos gali naudoti savo pinigus.
„Niekada juk VRK nenurodo, kam tie pinigai turi būti naudojami.
Labai aiškiai yra apibrėžta įstatyme, kam partijos gali naudoti
pinigus, kokiai veiklai, tai šiuo atžvilgiu tikrai ne Vyriausybė ir
ne VRK nustato, kam partijos gali naudoti savo pinigus taip pat ir
valstybės paramą, kuri jiems yra skiriama“, - tvirtino Tėvynės s
ąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino specialią programą, pagal
kurią politinėms partijoms bus galima paskirstyti per 4 mln. litų.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė abejojantis tokiu
daliniu lėšų paskirstymu, bet sakė, kad toks sprendimas buvo ne
jo: „Kelia abejonių apskritai prioretizavimas, ir kiek tų lėšų
turėtų būti, bet šitoje vietoje ne mano sprendimas“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Privatizavimo
fondo lėšos skiriamos tik opiausioms problemoms spręsti.
„Kai buvo skirstomos Privatizavimo fondo lėšos, jos buvo
paskirtos toli gražu ne tik politinių partijų skoloms finansuoti,
ką numatė naujai priimtas Politinių partijų finansavimo
įstatymas, bet ir Lietuvos radijui ir televizijai, Žemaičių
krikšto programai, Jono Pauliaus piligrimų keliui. (...) Dabar bus
skiriama papildomai lėšų tam, kad būtų išspręsti klausimai
apskričių kreditorinių įsiskolinimų“, - teigė ministrė.
Gegužės 18 dieną parlamentarai priėmė naują Politinių
partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, kuriame anksčiau tik
numatytą galimybę gauti kompensacijas už patirtas išlaidas
pakeitė į prievolę tokias išmokas pervesti.
Naujajame įstatyme sakoma, kad „partijai skiriamą valstybės
biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų
kompensuoti, dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į
politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą“.
Kadangi numatyta, jog įstatymas įsigalioja tik šių metų
rugsėjo 15 dieną, parlamentarai atskiru straipsniu paskubino lėšų
partijoms pervedimą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas pavaduotojas
Pavelas Kujalis BNS yra sakęs, kad iki šiol už praėjusius rinkimus
partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų kompensuota tik vieną
kartą - 2002 metais. Todėl naujoje įstatymo redakcijoje
įtvirtintą normą galima aiškinti, kaip siūlymą kompensuoti visų
anksčiau buvusių rinkimų išlaidas.
Ministrų kabinetas yra priėmęs sprendimą iš Privatizavimo
fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų
politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms
partijoms programai.
VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius,
į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios
partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3
mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek
tiek sumažės.
Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-
Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5
mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų - 1,4 mln.
litų.
Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų
siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai - 634 tūkst., partijai
„Tvarka ir teisingumas“ - 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui - 512
tūkst., Darbo partijai - 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai -
143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos
neviršytų 100 tūkst. litų.