Apie antgamtines savo savybes porai dienų išsinerti iš savo mandato, o po to į jį vėl įlįsti šis iškilusis parlamentaras paskelbė įkliuvęs policijai. Po to, kai savo senovine mašina pažeidė eismo tvarką ir kone įriedėjo į bažnyčios šventorių. Pasirodo, Antanas tiesiog dirbo jaunavedžių poros vairuotoju.
Klausiamas, ar tik tokiu būdu neteisėtai neuždarbiauja prisidurdamas prie kuklios algos ir ar jam ne gėda, būnant Seimo nariu, rodyti tokį pavyzdį vairuojančiai ir nevairuojančiai tautai, Antanas atsikirto genialiai: „Savaitgaliais nedirbu.”
Visi Antano kolegos, ar girdėjote? Štai kaip galite pasiteisinti kiekvieną sykį, kai pakliūvate į keblią padėtį. Tiesiog oficialiai pranešate, kad šiuo paros, savaitės ar metų laiku nedirbate ir nesate Seimo narys. Ir problema išspręsta!
Nors, tiesą sakant, vainikuoti išradėjo laurais Antano gal ir nevertėtų. Labiau patyrę jo kolegos visa tai seniai žino patys.
Pavyzdžiui, kai reikia pasiimti pinigus už „parlamentinę veiklą” per vasaros mėnesius, pradrybsotus sodyboje ar prie jūros, jie iškart prisimena Konstitucijos sargų išaiškinimą, kad Seimo nario mandatas galioja kiaurą parą visus metus.
Tačiau kai tik reikia pateisinti tą drybsojimą, kuris, nepaisant tų pačių Konstitucijos sergėtojų reikalavimo, taip ir liko neįteisintas, tuoj pasigirsta virkavimai: „Bet juk Seimo nariai – irgi žmonės, jie turi teisę į poilsį!”
Šventa tautos išrinktojo teisė būti žmogumi prisimenama ir tada, kai reikia paaiškinti, kodėl ponios ir ponai, užuot ėję pareigas, ištisas savaites praleidžia ant komercinių TV šou parketo.
Štai kaip plačiai galima suvokti tą konstitucinę mandato laisvę!