...bet tuo metu tolimoje gimtinėje, prie prabangių vartelių rymojo artimieji... Liūdnai žvelgė į demokratijos daigų nuniokotus režimo bei partinės linijos veislynus ir šaukėsi didįjį brolį sugrįžti... Ateik!
„Daug mėnesių karo praėjo, dienų daug lyg tankai sunkių“, - mintyse aprėpus ilgą ir alinančią Chamskių dinastijos kovą su demokratija Pabėgiuose, nejučia išsprūsta 1941 metais Salomėjos Neries parašyto eilėraščio „Ateik!“ eilutės... Ilgai ir nuosekliai veistas, intriga po intrigos kurptas, likimas po likimo lipdytas dinastijos lopšys atsidūrė ties keistos prarajos riba – dabar tai nei kunigaikštystė, nei europsąjūnginė respublika...
Pasaka apie du brolius
Prieš išeidamas sostinės bokštų link Chamskis iš K raidės savo gentainiams pavedė užbaigti jo paties pradėtą išvaduojamąjį karą – sutrypti paskutinius demokratijos daigus Pabėgiuose, kurie kartina saldų Chamskių dinastijos gyvenimą ir apsunkina partinės linijos plėtimąsi.
Tada savo kalaviją suvilgęs sostinės mūšiuose didysis brolis linguojančiuose gimtojo kaimo obelynuose galėtų rasti atokvėpį ir ramybę. Tačiau nepatyrę stačiokai, tabako dūmais ramstantys partinę liniją, Chamskio užduoties neįveikė... Blitzkriegas su demokratija Pabėgiuose nuėjo purvasklaidai ant uodegos ir virto alinančiomis kautynėmis.
Pagal Chamskio iš K raidės planą, kaimiečių teisės ir rašeivų laisvė turėjo būti žaibiškai sutrypta partinių aulinių, tačiau netikėtai kilęs pasipriešinimas čiupo rėžimą už padų ir vienu mostu apvertė aukštyn kojom. Bet užuot pakeitę strategiją, Pabėgiuose likę Chamskių dinastijos generolai toliau karštligiškai mėgino jėga nukapoti kiekvieną prasikalusį demokratijos daigelį.
Bet daigų vis daugėjo. Šienpjoviai vis mosikavo, žybčiojo dalgiai, kol galiausiai pailso... Rėžimo kaimuose vis viso demokratijos piktžolės, o iš pažiūros vieningus dinastijos generolus ėmė drėksti nesantaika. Demokratija vis griausmingiau dundėjo už Pabėgių dvaro langų nelyginant prancūzų revoliucionieriai, o partinės linijos sergėtojų gretas siaubė chaosas.
Viešas purvasklaidos kreipimasis į liaudį, rašeivų piketas, užsakytos laidos, batalijos radijo mazgų eteriuose, kaimiečių teisių gynėjų sapalionės - rėžimo šarvus lyg šarvuotį Potiomkiną sudraskė demokratijos kulkos, o per žiojinčias skyles grėsmingai skverbėsi laisvės žydrynė.
„Vaterlo artėja, - mąsliai žiūrėdamas per dvaro langą savo iždininkui Špečko tarė Chamskis iš V raidės. – Reikia kažką daryti.“ Ir lūpomis bei mintimis vėl bėgioja eilutės iš viltingojo „Ateik!“: „Lyg vakar - prie kiemo vartelių, žvilgsniu palydėjai mane... Nė karto, nė vieno kartelio Tavęs neregėjau sapne...“
Ar nusileis iš sostinės bokštų į pleškančią gimtinę didysis dinastijos gudročius Chamskis iš K raidės? Ar Mesijas sugrįš ir išgelbės derliaus nebeduodančius Pabėgių veislynus nuo demokratijos antpuolių?
Taip! Metęs kalaviją ir trumpam nutraukęs kovą su sostinės buržujais kubilujais, Chamskis iš K raidės suskubo į pagalbą savo bendražygiams gimtinėje. Nauja kovos su demokratija Pabėgiuose strategija, nauji mūšiai ir naujos pergalės. Jis - grįžo!
Tikslas – okupuoti Kraštą prie marių!
Vos sugrįžęs į gimtinę Chamskis iš K raidės lyg Žūkovas Leningrade iš karto kibo į darbą ir dar pirmąją naktį partinės linijos generolams išdėstė naująjį kovos su demokratija planą: „Pirmiausia reikia įkalti naujus mūsų šūkius demokratija susigundžiusiems kaimiečiams. Kartoti anuos per radijo mazgus, per rašeivas, per mitingus. Taip pat reikia kovoti su priešu ne Pabėgiuose, bet priešo teritorijoje – Krašte prie marių.“
Jau kitą dieną, įgyvendindami naująją Chamskio iš K raidės parengtą strategiją, partinės linijos šaukliai per visus ryšių kanalus pradėjo liaudžiai trimituoti naują partinę propagandą:
„Demokratijos daigai nėra demokratijos daigais, tai tik kitų partinių linijų nuodai!“ Valio!
„Demokratijos daigai yra melagingi, išauginti ant prielaidų, o ne ant faktų!“ Valio!
„Pabėgiuose nėra kontrabandos, o jei kada ir buvo, tai tik prieš užgimstant Chamskių dinastijai!“
Valio!
Kol Pabėgių miesteliuose, kaimuose ir giriose aidėjo nauji partiniai šūkiai, pats Chamskis iš K raidės ėmėsi antrosios užduoties – užkariauti Pabėgių kaimynystėje plytintį Kraštą prie marių, iš kur ir plūsta demokratijos nuodai. Misija lyg ir sudėtingesnė, bet šiam Mesijui nėra nieko neįmanomo…
…Operacija prasidėjo nuo Krašte prie marių veikiančio partinio skyriaus užėmimo. Tyliai įšliaužę į buržujinį Krašto prie marių partinį skyrių, Chamskių pakalikai nuvertė sueuroposąjūngėjusius ir perdėm taikius vietos lyderius. Nuo Krašto prie marių partinio skyriaus vairo nulėkė visi, kurie nepanoro kapoti demokratijos ir pabūgo leistis į išvaduojamuosius žygius.
Kol pakalikai grupavo naują, brutalų ir begalvį Krašto prie marių partinį skyrių, pats Chamskis iš K raidės ėmėsi kolonizuotis Krašte prie marių plytinčias žemes. Liudininkai pasakojo, kad tomis dienomis radijo mazgai levitanišku tonu pranešinėjo: „Į Uselėnų kaimą įsiveržė Chamskis. Uselėnų kaimas liepsnoja. Chamskį palaiko vietos ūkininkai. Chamskis grasina užimti Krašto prie marių žemės reikalų skyrių. Chamskis išsilaipino Rusinės saloje. Chamskis kursto Rusinės gyventojus. Rusinės kaimas liepsnoja.“
Žingsnis po žingsnio Chamskis iš K raidės pradėjo Krašto prie marių okupaciją ir vis artėjo prie demokratijos ištakų... Liudininkai pasakojo, kad iš paukščio skrydžio buvo galima matyti, kaip vienas po kito Krašto prie marių kaimai geso po užplūdusių Chamskio ordų padu.
O tuo metu, skaidriose ir saulėtose Krašto prie marių dvaro menėse tyvuliavo aristokratiška ramybė. Apatiški ir pasipūtę Krašto prie marių dvariškiai abejingai sriūbčiojo popietės arbatėlę ir tingiai stebėjo savo valdose kylančius gaisrus. „Pasidraskys ir nurims“, - pasipūtėliškomis šypsenomis Chamskio iš K raidės veiksmus vertino Krašto prie marių dvariškiai.
Tačiau gaisrai vis baugiau baubė Krašte prie marių, į savo viesulą įtraukdami vis daugiau ir daugiau Krašto prie marių gyventojų likimų. Pabėgių išvaduojamoji operacija pradėjo kartotis Krašte prie marių…
Vietoje epilogo
…šioje vietoje pasaka nutrūksta – ji dar nebaigta rašyti.
Ar Krašto prie marių dvariškiai įvertins Chamskio iš K raidės veiksmus?
Ar sugebės laiku stoti į kovą su jo ordomis?
Ar demokratijos daigai išsilaikys saulėtame Krašte prie marių?
O gal pagal partinę liniją žygiuojanti brutali jėga iki pamatų supleškins Krašto prie marių gyventojų likimus?
Kam dabar artėja Vaterlo – Chamskių dinastijai ar demokratijai? Epilogo dar teks palaukti...