Patamulšėlio k. bendruomenė į teismą kreipėsi neapsikęsdama kaimynystės su ŽŪB „Vyčia“, kuri tame pačiame kaime veikiančiame komplekse augina 12 tūkst. kiaulių.
Prieš teismo posėdį Kęstučio gatvėje, Kaune, rikiavosi ne tik nuo tautiečių komercinės veiklos vargstantys Patamulšėlio k. gyventojai, bet ir nuo danų kapitalo kiaulininkystės įmonių kaimynystės neapsikenčiantys Šiaulių bei Radviliškio rajonų atstovai.
Piketo metu žmonės neslėpė, kad Mažeikių r. gyventojų pavyzdys ir tai, kad mažeikiškiams pavyko apginti savo teises kovojant su danų kiaulininkystės kompleksų invazija, yra gera paskata taip pat nenuleisti rankų. Patamulšėlio k. bendruomenės atstovų įsitikinimu, įstatymai šiandien yra jų pusėje, todėl tereikia kovoti su tais, kurie šių įstatymų nesilaiko.
Pasak gyventojų, šiandien nustatyta sanitarinių apsaugos zonų riba 1500 m tebegalioja visiems, nors kai kas Seime ir labai stengiasi „prastumti“ įstatymo pataisą, kad ši riba būtų sumažinta iki 800 m, kad nemalonių kvapų kaimynystė būtų apskritai įteisinta vietovėse, kuriose gyvena mažiau negu 3 tūkst. gyventojų.
„Vadinasi, mieste smardinti nevalia, o kaime galima. Nejaugi kaimo žmonės skiriasi nuo miestiečių?“ - retoriškai klausė piketo dalyviai. Žmonės sakė sutinkantys su mokslininkų išvadomis, kad Lietuva gali užauginti ir kur kas daugiau kiaulių nei užaugina dabar. Bet tai neturi būti daroma koncentruotai vienoje vietoje.
„Dabar girdime kalbas, kad viename rajone bus galima auginti iki 100 tūkst. kiaulių. O kaip bus dviejų rajonų paribiuose? Ten neišvengiamai rasis teritorijų, kuriose bus laikoma 200 tūkst. kiaulių. Todėl šiandien reikia kalbėti apie kiekvienos konkrečios vietovės lokalią taršą“, - neabejodamas kalbėjo Šiaulėnų (Radviliško r.) seniūnaitis Edvardas Stonkus. Pasak jo, nestebina, kad kaimas šiandien žlunga, kad jaunimas, nenorintis vergauti gigantiškuose kiaulynuose, išvažiuoja svetur. Jauni žmonės negali dirbti, negali investuoti į savo tėvų ūkius, nes turtas, atsidūręs kiaulininkystės komplekso kaimynystėje, tampa bevertis.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Patamulšėlio k. bendruomenės tarybos narys Ričardas Elijošius pasakojo, kad bendruomenės ieškinys teismui yra paskutinė išeitis, nes jau keleri metai taikiai su ŽŪB „Vyčia“ susitarti nepavyksta. Konflikto esmė ta kad, gyventojų įsitikinimu, ŽŪB „Vyčia“ kaime dirba nelegaliai, nes nėra patvirtinusi sanitarinės apsaugos zonos. „O kaip ji gali jas patvirtinti, jei beveik visas kaimas yra šioje zonoje. Iki gyvenamųjų namų turi būti 1500 m atstumas, o tėra 50 m. Savininkai yra visiškai neteisūs ir dirba nelegaliai“, - neabejodamas sakė R.Elijošius.
Kauno r. Patamulšėlio k. šiuo metu gyvena apie 150 gyventojų. Parašus dėl nepakenčiamos ŽŪB „Vyčia“ kaimynystės yra surinkę ir 200 gretimo Rokų kaimo gyventojai. Tame pačiame teismo procese su patamulšėliškiais savo interesus sieks apginti ir Rokų k. gyventoja Kristina Apanavičiūtė. „Mano kambario langas - prieš pat kiaulių fermą. Tvaikas nepakeliamas, šulinio vanduo užterštas. Gydytojų nestebina, kad pradėjo šlubuoti širdis“, - „Ūkininko patarėjui“ skundėsi mergina. Pritardama jai, teismo procese sanitarinėje apsaugos zonoje gyvenančių patamulšėliškių interesams atstovaujanti Laimutė Žukauskienė pasakojo, kad jos astma sergančiam vyrui numalšinti dusulio priepuolius taip pat darosi vis sunkiau, o atidaryti langų ir įsileisti grynesnio oro neįmanoma nei vasarą, nei žiemą.
Prieš teismo posėdžio pradžią besibūriuojantys Patamulšėlio k. bendruomenės atstovai garsiai stebėjosi ir tuo, kad susitikimo su Kauno r. savivaldybės administracija metu jiems buvo patarta ŽŪB „Vyčia“ duoti į teismą, o savivaldybė „moraliai palaikysianti“. Tačiau ką realiai reiškia šis „moralinis palaikymas“, žmonės nesupranta iki šiol, nors, jų įsitikinimu, ne kam kitam, o visų pirma savivaldybei ir seniūnijai turi rūpėti vietos gyventojų interesai.
Šį kartą Kauno rajono apylinkės teisme vykęs teismo posėdis buvo parengiamasis. Jo metu buvo tikslinama, ar pateiktas ieškinys ir kiti dokumentai neprieštarauja LR Civilinio kodekso nuostatoms.
Patamulšėlio k. bendruomenei atstovavo teisininko išsilavinimą turintis pats jos pirmininkas Arnoldas Šimaitis.
Ir nors ŽŪB „Vyčia“ advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad patamulšiškių ieškinys – akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir prašė jį palikti nenagrinėtą, teismas priėmė sprendimą, kad bendruomenė ieškinį turi patikslinti.
Salėje sėdinčių žmonių atsisakyti savo ryžto toliau bylinėtis neįtikino nei priešininkų advokato grasinimas, kad pralaimėjus bylą gyventojams teks atlyginti žalą ir sumokėti po 20 tūkst. Lt, nei ŽŪB „Vyčia“ konsultanto Aivaro Urbos teiginys, kad aplinką labiau teršia pats kaimas, o ne kiaulių kompleksas. Pastarąją frazę patamulšėniškiai netgi palydėjo plojimais.
Po teismo posėdžio „Ūkininko patarėjo“ kalbintas A.Urba sakė ŽŪB „Vyčia“ teisumu nė kiek neabejojantis, nes fermos pastatytos dar 1976 m. Tuo metu buvo suformuota ir sanitarinė apsaugos zona. Bendrovė turinti visus tai įrodančius dokumentus.
„Šios zonos niekas nepanaikino. Tai valstybė padarė klaidą, skirdama naujus sklypus ir netaikydama apribojimų naujų pastatų statybai. Tačiau šiuo metu rengiama nauja Žemės įstatymo pataisa, kuria valstybė įsipareigoja šį trūkumą panaikinti. Kaip bus sprendžiama jau pastatytų namų gyventojų problema, kol kas nežinia.
Sanitarinę apsaugos zoną reikia tikslinti ar formuoti iš naujo, kai statomi nauji gamybiniai pastatai, tuo tarpu mes nieko nekeitėme“, - įsitikinęs kalbėjo ŽŪB „Vyčia“ konsultantas. A.Urbos teigimu, bendrovė turi visus reikiamus leidimus, yra nuolat kontroliuojama ne vienos valstybinės institucijos, vykdo požeminio vandens ir oro taršos stebėseną. Todėl apie bet kokį jos veiklos nelegalumą negali būti ir kalbos.
Tuo tarpu Patamulšėlio k. bendruomenės pirmininkas A.Šimaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė priešingai – gyventojai į teismą ir kreipėsi todėl, kad ŽŪB „Vyčia“ jiems nepateikė savo veiklos teisėtumą įrodančio teritorijos planavimo dokumento.
„Asmenys, turintys gamybines patalpas, turi būti suformavę sanitarinės apsaugos zoną. O kaip jie gali ją suformuoti, jei artimiausias namas vos už 50 m? Kauno r. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius mums yra aiškiai raštu atsakęs, kad ŽŪB „Vyčia“ Kauno r. teritorijų planavimo dokumentų registre detaliojo planavimo dokumentai bei detalusis ar specialusis planai Kauno r. savivaldybėje neįregistruoti, todėl duomenų apie ŽŪB „Vyčia“ sanitarines zonas nėra“, - kalbėjo ryžtingai būsimam teismo posėdžiui nusiteikęs Patamulšėlio k. bendruomenės pirmininkas A.Šimaitis.
Kitas teismo posėdis, kuriame savo ginčą spęs Patamulšėlio k. bendruomenė ir ŽŪB „Vyčia“, numatytas šių metų spalio 15 d.