„Lietuvos lenkų sąjunga turi budėti ir gintis nuo valdžios
siekių naikinti švietimą gimtąja - lenkų - kalba. Įstatymų
leidėjas šios rudens sesijos metu toliau svarstys naująjį
Švietimo įstatymo projektą. Norima įteisinti dalį dalykų
tautinių mažumų mokyklose dėstyti vien valstybine kalba“, -
konferencijoje kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas
Trusevičius.
Pasak jo, Lietuvos lenkai nėra imigrantai ir jų integracijos
planai kelia juoką: „Lenkai, kaip ir kitos tautinės mažumos
pakankamai gerai integruotos į Lietuvos visuomenę. Vienintelis
prašymas - mūsų nereikia asimiliuoti“.
„Ką gi pasiekė Lietuvos valdžia, kad galiausiai būtų
įteisinta vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose taip,
kaip to prašo Lietuvos lenkų sąjunga, ir kas traktuojama kaip
normali praktika ES valstybėse? O kur dvikalbiai topografiniai
ženklai tose vietovėse, kur tautinės mažumos sudaro bemaž
daugumą? Už viešą gimtosios kalbos vartojimą piliečiai šiandien
privalo mokėti baudas“, - dėstė E.Trusevičius.
Kitas konferencijoje kalbėjęs Lietuvos lenkas Ryšardas
Maceikanecas sakė, kad šalies lenkų mažuma nuolat kovoja: „o kova
reikalauja priešų, tai, aišku, lietuviai ir Lietuva kaip
valstybė“.
„Mums reikalingas vienintelis vadas, o kartu vienintelė ir
nesveika nuomonė. Lietuvos lenkams, o galbūt ir kitoms mažumoms
reikėtų pakeisti žodį „kova“ į žodį „darbas“, ir tada bus
vietos skirtingoms idėjoms, nuomonėms ir bendravimui. Tuo turi būti
suinteresuotos visų pirma pačios tautinės mažumos, bet ypač tai
būdinga lenkų mažumai, kurios vystymasis sustojo ir turi neigiamą
pagreitį“, - teigė buvęs Lietuvos lenkų sąjungos vadovas
R.Maceikanecas.
Pasak jo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose nuo seno dominuoja
vienintelė politinė jėga - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA),
kuri į viešąją erdvę neleidžia patekti kitokiai nei jos
propaguojamai informacijai, todėl „ten gyvenantys žmonės tiesiog
nepajuto, kad Lietuvoje kas nors pasikeitė“.
Kalbėdamas apie dvikalbius vietovardžių užrašus Vilniaus
krašte jis sakė, kad tai „būtų normalus dalykas, jei jie kiltų
iš vidinio kultūrinio noro“.
„O šie užrašai kyla todėl, kad atvažiuoja partinis vadukas ir
pirštu rodo, ant kurio namo, ką pakabinti. Problema ne užrašuose,
bet kokiu būdu jie gimsta“, - sakė R.Maceikanecas.
Pasak jo, Vilniaus krašto mokyklose įgyvendinamos ugdymo
programos nesuteikia pagrindo lenkų mažumos „pilietėjimui“.
Penktadienio rytą LLRA atstovai surengė piketą prie
viešbučio, kuriame vyko renginys, teigdami, kad R.Maceikanecas yra
susikompromitavęs ir jiems neatstovauja. LLRA atstovai pažymėjo,
kad pagrasinus piketu į pranešėjų sąrašą buvo įtrauktas juos
tenkinantis E.Trusevičius.
Paties E.Trusevičiaus pranešime R.Maceikanecui teko nemažai
kritikos už susilaikymą 1990 metais Aukščiausiajai Tarybai-
Atkuriamajam Seimui balsuojat dėl Lietuvos nepriklausomybės
paskelbimo ir „aršaus anuomet“ lietuvių nemėgimo.