Žiūrėkite reportažą.
Komisija nagrinėjo J.Lauciaus liepos 20-osios pasisakymą
žiniasklaidai ir jo raštą, kuriuo atsisakytas patenkinti birželio
21 dienos viešosios įstaigos „Žmogaus teisių institutas“
direktoriaus Henriko Mickevičiaus prašymas susitikti su suimtąja
E.Kusaite.
Komisijos pirmininkė, Generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima
Milevičienė po posėdžio BNS penktadienį sakė, kad buvo
konstatuota, jog J.Lauciaus atsakyme H.Mickevičiui pateikta nuomonė
yra asmeninė, nesusijusi su pareiškimo turiniu ir ją būtų galima
vertinti kaip emocinį proveržį, kuris prokuroro tarnybinėje
veikloje vengtinas.
„Tačiau prokuroro etikos kodekso normų pažeidimo nenustatė,
tik rekomendavo tam prokurorui išvadas ir vertinimus tarnybinėje
veikloje pateikti taip, kad būtų išvengta klaidingo interpretavimo
viešojoje erdvėje“, - aiškino L.Milevičienė.
Apsvarsčiusi J.Lauciaus pasisakymą žiniasklaidai komisija, anot
jos pirmininkės, nusprendė kad „tokio pobūdžio klausimų kėlimas
ir analizavimas visuomenės informavimo priemonėse demokratinėje
valstybėje yra suprantamas ir priimtinas“.
„Komisija pripažįsta ir gerbia informacijos laisvės principą.
Mūsų komisija konstatavo, kad vertinamas J.Lauciaus pasisakymas yra bendro pobūdžio, nenukreiptas į konkrečius asmenis ar institucijas, šiuo pasisakymu prokuroras J.Laucius vertino
situaciją, susijusią su jo tiriama byla“, - kalbėjo
L.Milevičienė.
Liepos 20-ąją prokuroras po Vilniaus apygardos teismo
posėdžio, kuriame buvo sprendžiama, ar pratęsti E.Kusaitei
suėmimo terminą, prokuroras kalbėjo apie patiriamą spaudimą dėl
merginos bylos.
„Jau kurį laiką tiek atskiri politikai, tiek masinės
informacijos priemonės leidžia sau reikšti abejones šio tyrimo
teisėtumu, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo
departamento pareigūnų veiksmų teisėtumu, keliamos versijos apie
neteisėtus apklausos būdus, kišamasi į prokuroro veiklą“, - tada
kalbėjo J.Laucius.
Teisėsaugininkas taip pat tvirtino, kad artimos giminaitės darė
poveikį merginai, kad ši keistų parodymus.
Liepos pabaigoje ši byla buvo perduota kitam prokurorui Mindaugui
Dūdai.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė,
kad mergina neturėtų būti suimta. Jai buvo skirtos šios
kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
dokumentų paėmimas ir registracija policijos įstaigoje.
E.Kusaitei šiuo metu yra pateiktas galutinis įtarimas dėl
dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui
vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą itin kvalifikuotomis
aplinkybėmis.
Griežčiausia gresianti bausmė - įkalinimas iki gyvos galvos.
Prokurorų duomenimis, E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos
strateginės reikšmės objekte - karinėse bazėse, kuriose buvo
laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekiant sunkių padarinių -
tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir
išgąstį.