Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, privačių miškų
savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, paraiškas teikdami
pagal pirmąją veiklos sritį, gali pretenduoti į ne didesnę kaip
345,2 tūkst. litų paramą. Šias lėšas jie gali panaudoti stichinių
nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projektams parengti,
pažeistiems miško plotams atkurti ar miško priešgaisrinėms
priemonėms įrengti.
Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų
finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui
reikalingą dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų
valdytojai.
Norintys gauti paramą turėtų žinoti, jog pagal šias taisykles
nefinansuojamos yra išlaidos, nenumatytos projekte, nesusijusios su
projektu ir remiama veikla. Nekompensuojamos ir išlaidos ar jų
dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant
taisyklėse nurodytų procedūrų.
Privataus miško savininkas pirkimus gali atlikti dviem būdais - apklausa arba konkursu. Apklausa atliekama, jeigu prekių ar
paslaugų vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 tūkst. litų be PVM, o
perkamų darbų vertė neviršija 2,5 mln. litų neįskaitant PVM. Kai
prekių, paslaugų ir darbų vertė yra didesnė, privalo būti
organizuojamas konkursas.
Organizacijos, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą laikomos
perkančiosiomis organizacijomis, turi vadovautis Viešųjų pirkimų
įstatymu. Tai miškų urėdijos valstybinio rezervato ar nacionalinio
parko direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės - organizacijos,
valdančios valstybinę miško žemę. Šias organizacijas jungia vienas
bruožas - didžiąją dalį finansavimo savo veiklai jos gauna iš
nacionalinio biudžeto.
Pirkimus, kurių suma neviršija iki 100 tūkst. litų prekėms ar
paslaugoms įsigyti arba iki 500 tūkst. litų darbams atlikti, gali
organizuoti ir paskirtas vienas pirkimo organizatorius. Esant
didesnei sumai, organizavimui turi būti sudaryta viešųjų pirkimų
komisija.