JAV vadovas pareiškia apgavęs kolegą iš Rusijos ir pasilikęs 10 branduolinių raketų. Todėl Maskva nuo šiol esą turės paklusti Vašingtonui.
Tačiau nuliūdusį Rusijos vadovą pradžiugina žinia apie vieną nusitašiusį raketų pulko vadą, kuris taip ir nesugebėjo sunaikinti jam pavaldžių 20 raketų. Sąmojo išvada – Rusijos armija nenugalima, kol geria.
Tačiau karčią anekdote slypinčią tiesą pastebi nedaugelis. Nuo pat branduolinio ginklo atsiradimo prieš 65 metus pasaulis iki šių dienų gyvena ant visuotinio susinaikinimo slenksčio.
Dar šaltojo karo laikais ne tik apsirūkę hipiai, uolūs pacifistai, bet ir garsūs mokslininkai, tarp jų – ir patys atominio ginklo kūrėjai, teigė, jog branduoliniame konflikte laimėtojų nebus.
Tad kodėl neatsisakius šio grėsmės žmonijai simbolio? JAV prezidentas B.Obama praėjusį balandį Prahoje sau įprastu stiliumi pareiškė: „Taip, įmanoma, kad pasaulyje išauš diena be branduolinių ginklų.”
Jam entuziastingai pritarė ir kitos didžiosios branduolinės valstybės Rusijos vadovas D.Medvedevas, sukirtęs rankomis su B.Obama, jog abi šalys tęs branduolinį nusiginklavimą.
Tada nedaug kas per plojimų gaudesį išgirdo perspėjamuosius realistų balsus. O nusileisti ant žemės anksčiau ar vėliau teks.
Šią savaitę būta nerimo, kad JAV Senatas atmes B.Obamos ir D.Medvedevo pasirašytą strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).
Nepritariantys JAV senatoriai, daugiausia respublikonai, būgštavo, kad branduolinių ginklų mažinimas ar juo labiau atsisakymas pakirs Amerikos nacionalinį saugumą. Maža to, pasauliui tai esą suteiks tik dar daugiau nestabilumo.
Į šį chorą galbūt kai kam netikėtai įsiliejo ir balsas iš anapus Atlanto. Mūsų šalies prezidentė D.Grybauskaitė tiesiai šviesiai pareiškė, kad JAV ir Rusijos susitarimai dėl branduolinių ginklų esą galėjo pakenkti mūsų šalies interesams.
Kol daugelis diskutavo apie kone „lukašenkišką” prieš Vašingtoną nukreiptą D.Grybauskaitės toną, niekas taip ir neišdrįso paklausti: o kodėl Lietuvai ar apskritai pasauliui turėtų kelti grėsmę toks puikus dalykas kaip branduolinis nusiginklavimas?
Suprantama, prezidentė ir vėl pernelyg nesiteikė nieko aiškinti. Komunikavimo klaida? Nepagarba sąjungininkams? Galbūt.
Bet čia reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos užsienio politikoje, bent jau branduolinio nusiginklavimo klausimu, pastebimas šioks toks tęstinumas.
Juk neseniai užsienio reikalų ministras A.Ažubalis Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorę H.Clinton patikino – mums reikia Amerikos branduolinių ginklų Europoje. Jie – saugumo garantas.
Kodėl būtent branduoliniai ginklai, jeigu jie yra baisiausias žmogaus sukurtas produktas? Čia ir slypi skambių B.Obamos ir D.Medvedevo kalbų ciniškumas bei dviveidiškumas.
Šaltojo karo metais JAV ir SSRS į viena kitos karinius objektus bei miestus buvo nutaikiusios dešimtis tūkstančių branduolinių galvučių.
Verta priminti, jog karo atveju branduolinius grybus akimirką būtų išvydę šalia karinių bazių įsikūrę Jurbarko, Plungės, Tauragės, Šiaulių ir kitų sovietų okupuotos Lietuvos miestų gyventojai.
Bet daugelis, matyt, vis viena dar stebisi. Juk šaltasis karas pasibaigęs, tad kam mums reikia tų branduolinių ginklų? Nemaloni tiesa yra ta, kad niekas nepasikeitė, išskyrus skaičius.
JAV ir Rusija iki šiol viena į kitą yra nutaikiusios mažiausiai po 1 tūkst. branduolinių raketų. Užtektinai branduoliniam holokaustui.
O priežastis išties paprasta – tas, kuris šiandien dedasi tavo draugu, rytoj gali tapti priešu.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, siekis išvengti naujo pasaulinio konflikto užtikrinamas ne taikos aktyvistų sambūriais, o tebegaliojančia visuotinio susinaikinimo doktrina.
Ir naivu manyti, jog kitos oficialios, neoficialios branduolinio klubo narės ar dar tik siekiančios prie jų prisidėti elgiasi kitaip. Juk kai kurioms jų branduolinis nusiginklavimas visai neaktualus.
Ir ne vien dėl anekdote paminėtos situacijos – tas, kuris turi didelę galią, vargu ar jos visai atsisakys.
Pusiausvyrą ir netgi taiką pasaulyje vis dar palaiko branduoliniai ginklai. Būtent dėl jų visiškai saugus jaučiasi Izraelis.
O štai Didžiojoje Britanijoje, kurioje išlaidos gynybai šiuo metu karpomos įspūdingais tempais, niekas nedrįsta liesti šventos karvės – vienintelių šalies užtikrinto branduolinio atsako priemonių.
Netvarkos viruso kamuojamoje Rusijoje, kurios miškuose galima pamesti šimtus tankų, geriausiai finansuojamos, saugomos ir prižiūrimos išlieka strateginius branduolinius ginklus panaudoti pasiruošusios pajėgos.
Argi kaip nors nukentėtų mūsų interesai, jei START sutartis įsigaliotų? Ar galima ją pavadinti naujuoju Miuncheno sąmokslu?
Realiai – vargu. Vien todėl, kad Lietuvos strateginės pozicijos tai nė kiek nekeičia. Tačiau teoriškai, jei vadovaudamiesi praeitimi nerimausime dėl ateities, dėl saugumo iškils daugiau nežinios.