Žiūrėkite reportažą.
Anglijos centriniame Birmingamo mieste apie 55 tūkst. žmonių
dalyvavo mišiose, per kurias buvo beatifikuotas anglų kardinolas
Johnas Henry Newmanas.
Šios pamaldos vainikavo keturias dienas trukusį oficialų
Šventojo Tėvo vizitą, kuris, pasak apžvalgininkų, padėjo
sumažinti įtampą tarp katalikų ir anglikonų.
Anglų kardinolas J.H.Newmanas, yra
vienas iš iškiliausių Katalikų Bažnyčios mąstytojų ir bene
pats garsiausias anglikonas konvertitas.
1801 metais anglikonų šeimoje gimęs J.H.Newman buvo paskirtas
vikaru, tačiau vėliau nusivylė savo tikėjimu ir 1845 metais
apstulbino savo šeimą bei Bažnyčią, atsivertęs į katalikybę.
Dabar jis gerbiamas kaip vienas iš iškiliausių Bažnyčios
teologų ir dažnai laikomas įkvėpimo šaltiniu praeito amžiaus
7-ame dešimtmetyje vykusio Vatikano II Susirinkimo reformoms, nors
dėl kardinolo dvasinio palikimo tebevyksta įnirtingi ginčai.
Teologai sako, kad J.H.Newmanas niekada netroško tapti
šventuoju, tačiau apie jo galimą kanonizaciją pradėta kalbėti
tuojau po kardinolo mirties 1890 metais, o pats šis procesas buvo
pradėtas praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje.
1991 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė garbinguoju,
o pernai Benediktas XVI pripažino stebuklą, esą įvykusį su J.H.Newmano užtarimu. Šis žingsnis atvėrė kelią jo paskelbimui
palaimintuoju sekmadienį Birmingame.
Kad J.H.Newmanas būtų paskelbtas šventuoju, turėtų būti
pripažintas antras jo įvykdytas stebuklas.
J.H.Newmano tėvas buvo bankininkas, o jo šeima nebuvo itin
pamaldi. Tačiau būdamas 15 metų jis nusprendė tapti kunigu ir
studijavo teologiją Oksfordo universitete, o vėliau buvo paskirtas
vikaru.
XIX amžiaus 4-ame dešimtmetyje J.H.Newmanas pajuto pareigą
„atnaujinti“ Anglikonų Bažnyčią ir kartu su kitais teologais
įkūrė vadinamąjį Oksfordo judėjimą, nepritariantį per dideliam
Bažnyčios ir valstybės artumui bei tradiciniam atsiribojimui nuo
katalikybės.
Dėl savo pažiūrų keliskart užsitraukęs Bažnyčios
hierarchų nemalonę jis nusprendė, kad katalikybė yra vienintelis
tikrasis tikėjimas. J.H.Newmano atsivertimas sukrėtė Anglikonų
Bažnyčią, o daugelis jį kaltino išdavyste.
J.H.Newmanas buvo įšventintas į katalikų kunigus Romoje, o
grįžęs į tėvynę centrinės Anglijos mieste Birmingame įkūrė
oratoriją - iš labdaros gyvenančią kunigų bendruomenę. Vėliau
jis dėstė katalikiškame universitete Dubline.
J.H.Newmanas visą gyvenimą daug rašė, o jo stilių gyrė
garsusis airių poetas ir rašytojas Jamesas Joyce'as.
Jis taip pat laikytas puikiu pamokslininku ir padėjo
neturtingiems katalikams, gyvenantiems skurdžiuose Birmingamo
darbininkų rajonuose.
1879 metais, būdamas 78 metų, jis buvo išrinktas į Kardinolų
kolegiją.
J.H.Newmanas mirė 1890 metų rugpjūčio 11 dieną ir buvo
palaidotas viename kape su kunigu Ambrose'u St.Johnu.
Jiedu kartu gyveno 30 metų, tačiau Vatikanas neigia bet
kokias prielaidas, kad kunigus siejo homoseksualūs ryšiai.
2001 metais Bostone gyvenantis amerikietis Johnas Sullivanas, kuriam dėl sunkios ligos buvo pažeistos nugaros
smegenys, netikėtai pareiškė atgavęs gebėjimą vaikščioti, kai
pasimeldė J.H.Newmanui.
Taip pat jau kalbama apie Meksikoje esą įvykusį antrą
stebuklą, kuris atvertų kelią J.H.Newmano paskelbimui šventuoju.
Sekmadienį tūkstančiai piligrimų, kurių daugelis susirinko dar
neprašvitus, nepabūgo lietaus ir žvarbių orų, atvykę stebėti,
kaip pontifikas skelbia palaimintuoju J.H.Newmaną antrojo didžiausio
Britanijos miesto parke.
Per mišias, aukotas Koftono parke, piligrimai galėjo stovėti
arčiau prie didžiulio balto altoriaus nei per ankstesnes pamaldas po
atviru dangumi, kurios buvo aukojamos Glazge ir Londone.
„Esu praktikuojantis katalikas. Fantastiška pamatyti mūsų
Šventąjį Tėvą pamatyti besilankantį mūsų šalyje. Tai
patvirtina, kokia stipri čia Katalikų Bažnyčia“, - sakė 47 metų
Robas Lyngas, vadovaujantis vienai Birmingamo
turistinių autobusų kompanijai.
„Johnas Henry Newmanas visada buvo mūsų mokymo dalis nuo labai
ankstyvo amžiaus. Jis labai svarbus daugeliui Birmingamo žmonių“, -
pridūrė R.Lyngas, stebėdamas mišias su kavos puodeliu rankoje.
Daugelis tikinčiųjų į Birmingamą išvažiavo šeštadienio
vakarą ir atvyko paryčiais, nepabūgę lietaus ir pasiryžę
dalyvauti svarbiausiame dvasiniame renginyje per keturias dienas
truksiantį popiežiaus vizitą Britanijoje.
Daugelis piligrimų mojavo vėliavomis, kurių dauguma buvo
Vatikano spalvų, taip pat laikė daugelio šalių nacionalines
vėliavas.
Pasak R.Lyngo, 83 metų Benediktas XVI palenkė į savo pusę daug
kritikų, ne kartą pareiškęs, kad gailisi ir sielojasi dėl
Katalikų Bažnyčią krečiančių kunigų pedofilijos skandalų.
„Manau, šis vizitas buvo netikėtas atradimas. Iš pradžių buvo
labai daug kritikos. Jis atsidūrė dėmesio centre. Šalyje tris
dienas buvo sustojęs gyvenimas. Joks kitas tikėjimas neįstengtų to
pasiekti“, - džiaugėsi jis.
Anglikonų Bažnyčią mėginęs „atnaujinti“ J.H.Newmanas XIX
amžiaus 4-ame dešimtmetyje galiausiai nusprendė, kad katalikų
tikėjimas yra vienintelis tikrasis, ir į jį atsivertė, o vėliau
netgi tapo kardinolu.
Dėl jo palikimo iki šiol įnirtingai ginčijamasi, o Bažnyčios
pareigūnai neigia, kad J.H.Newmanas palaikė homoseksualius santykius
su kitu kunigu, su kuriuo jie kartu gyveno 30 metų.
Jį buvo nuspręsta paskelbti palaimintuoju, kai 2001 metais
vienas Bostone gyvenantis amerikietis, kuriam buvo smarkiai pažeistos
nugaros smegenys, pareiškė vėl sugebėjęs atsistoti ant kojų, nes
pasimeldė J.H.Newmanui. Vėliau popiežius paskelbė šį įvykį
stebuklu.
Taip pat jau kalbama apie Meksikoje esą įvykusį antrąjį
stebuklą, kuris leistų paskelbti šį dvasininką šventuoju.
Benedikto XVI kelionė laikoma simboliniu susitaikymo su Anglijos
Bažnyčia ženklu. Šioji buvo įkurta 1534 metais, kai Anglijos
karalius Henrikas VIII nutraukė ryšius su Vatikanu, kuris atsisakė
nutraukti jo santuoką.
Pontifikas penktadienį susitiko su Anglijos Bažnyčios dvasiniu
vadovu Kenterberio arkivyskupu Rowanu Williamsu
Vestminsterio abatijoje Londone.
Sekmadienio vakarą Šventasis Tėvas išskris atgal į Romą.