- Šie metai žemdirbių nelepino. Žieminių rapsų laukai daug kur iššalo, nukentėjo ir kviečiai, gal bent vasarinės kultūros kompensavo prarastą žiemkenčių derlių?
- Marijampolės krašto žemdirbiai šiemet augino 13011 ha žieminių ir 2985 ha vasarinių kviečių, žieminių rapsų - 3154 ha, vasarinių – 2231, vasarinių miežių – 3796 ha, žieminių - 100 ha, cukrinių runkelių – 1180 ha, kukurūzų žaliajai masei – 1119, grūdams – 173 ha. Ne tik žieminiai pasėliai žemdirbiams kėlė daug rūpesčių, bet ne itin gerai sekėsi ir su vasarinėmis kultūromis. Be liūčių, vėjų ir krušos, per pačią vasarinių javų brandą dar ir saulė užkepino kaip atogrąžose – jiems kliuvo per daug kaitros, tad grūdai buvo išdžiovinti ir liko smulkūs, iki galo nespėjo subręsti.
- Žieminių javų bei rapsų laukai nukentėjo ne visi ir ne visur. Kokie derlingumai?
- Žieminių rapsų, kurių nenuniokojo šalčiai, neišguldė vėtros, derlingumas siekia iki 3-3,5 t/ha, o vidutinis žieminių rapsų derlingumas siekia apie 2-2,5 t/ha. Žieminių kviečių - kaip koks laukas - jei jo nepalietė gamtos stichijos, ten grūdų byrėjo po 5-6 t/ha. Taip, kaip praėjusiais metais, kuomet geruose laukuose buvo kuliama po 7-8 t/ha šiemet nebuvo. Vidutiniškai kviečių byrėjo apie 3-3,5 t/ha.
- Kiek šiuo metu dar yra nekultų plotų?
- Turbūt reikėtų tuos plotus skaičiuoti jau kaip paliktus, mat jų buvo nebeįmanoma nukulti. Marijampolės krašte tokių nėra daug, tačiau...
- Ūkininkai tikina, kad šiemet tiek rapsų, tiek kviečių, tiek bulvių neteko apie 30-40 proc. derliaus, mat metai buvo išties sudėtingi?
- Dalis derliaus žuvo. Laukuose liko nemažai nekultų miežių. Liūtys, kruša ir vėjai suguldė, priplakė javus prie žemės ir daug kur laukai buvo panašūs lyg per juos būtų pervažiavusi asfalto klojimo technika. Beje, kviečius kone visiems pavyko nusikulti. Mūsų apskrityje kai kam kliuvo, o kai kas ir visai išvengė gamtos negandų, tad derlius visų skirtingas.
- Žemdirbius džiugina gražiai bręstantys kukurūzai ir jie prognozuoja, kad turėtų būti neblogas kukurūzų derlius?
- Kukurūzai kol kas labai gražiai atrodo – aukšti, burbuolės stambios. Kai kas juos jau pradeda pjauti žaliajai masei, o kas augina grūdams, jų derliaus nuėmimas prasidės rudens viduryje. Dabar tai gerą derlių žadanti kultūra.
- Kaip sekėsi bulvių augintojams? Kai kur dirvos užmirko, vandenį teko iš vagų pumpuoti, iš naujo bulves atsodinti...
- Lengvose žemėse bulvės užaugo gana gražios, didelės. Tačiau dėl drėgnų orų sunkesnėse dirvose augusios bulvės daug kur ėmė pūti, dėl karščių šių augalų vegetacija taip pat kiek išsibalansavo. Beje, šie metai patikrino veislių atsparumą – paaiškėjo jų pliusai ir minusai ekstremaliomis sąlygomis.
- Kodėl daugelis žemdirbių pastaruoju metu atsisako auginti rugius?
- Sūduvos krašte rugiams žemės yra per geros – čia gerai dera kviečiai, o rugiams pakanka ir prastesnių dirvų.
- Prasidėjo cukrinių runkelių nuėmimo ir perdirbimo sezonas. Kokias šių augalų šaknis šiemet žemė subrandino?
- Dėl lietingų orų cukriniai runkeliai sukaupė mažiau cukraus nei ankstesniais metais. Kol kas jis net nesiekia bazinio cukringumo. Tačiau pačios šaknys yra gana stambios. Ir nors bus kasama runkelių sąlyginai daugiau, bet jų cukringumas tik 13-14 proc., o bazinis yra 16 proc. Gal šalnos privers šiuos augalus pradėti kaupti cukrų, bet kol kas rodikliai ne kokie ir sunku prognozuoti, ar bazinis cukringumas bus pasiektas.
- Ar daug ūkininkų skundėsi dėl to, kad buvo sudarę išankstines sutartis su grūdų supirkėjais ir dabar pusvelčiui turi parduoti grūdus, kurių kaina šiemet šoktelėjo kone dvigubai?
- Ne itin daug ūkininkų, sudariusių išankstines sutartis. Kai kas sudarė tik tam tikrai daliai grūdų. Tiesiog paklausė gero patarimo – nerizikuoti visu derliumi. Perdirbėjai sutarčių dabar nenori nutraukti, kyla piktumai, kai kas ieško teisybės per teismus.
- Koks mūsų ūkininkų požiūris į pasėlių draudimą? Gal po šių metų atsirado daugiau norinčiųjų draustis?
- Kiekvieni metai vis kitokie, pateikia vis naujų išbandymų. Dabar jau vėl girdime nuogąstavimus apie artėjančią itin šaltą žiemą. Šiemet kas buvo rudenį apdraudęs žieminių pasėlių plotus, išlošė, bent iš dalies nuostoliai buvo kompensuoti. Draudimo kompanijos plečia draudimo galimybes ir tampa lankstesnės, tad ir galimybės rinktis, ką ir kaip draustis, yra didesnės. Vis tik manau, kad našiam, didesnius plotus dirbančiam ūkininkui reikėtų draustis.
- Artėja Marijampolės krašto žemdirbių šventė, kuri vyks spalio 9 dieną Marijampolės miesto stadione. Kuo ji bus ypatinga?
- Šventė vyks po vienerių metų pertraukos. Nors ekonominė situacija ne kažin ką pasikeitė, tačiau nusprendėme, kad vis tik reikia žemdirbius pagerbti, padėkoti jiems už nuveiktus darbus, užaugintą derlių. Juk be žemdirbių nebūtų ir pagamintos produkcijos... Šventei ieškojome rėmėjų, mielai atsiliepė verslininkai, perdirbimo įmonės. Ūkininkų turgelis tądien iš savo įprastos vietos persikels į stadioną, kviesime sodininkus, uogų, daržovių augintojus, kurie dalyvaus rudeninių gėrybių mugėje, įvairūs amatininkai pristatys savo dirbinius, vyks žemės ūkio technikos paroda. Gyvulių parodos šiemet nebus, tačiau smulkių gyvūnėlių augintojus ketiname kviesti ir surengti jų augintinių ekspoziciją. Visą dieną čia vyks koncertai, bus organizuojama loterija ir, žinoma, bus apdovanoti geriausieji šių metų žemdirbiai.