Be to, policija teigia nesugebėsianti garantuoti gyventojų saugumo – policijos vadovai primena, kad visos šalies pareigūnams jau trūksta ne tik naujų, bet ir dėvėtų uniformų.
Dėl tų pačių priežasčių atšaukiamas Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje”, – cituodamos oficialius valstybės institucijų pranešimus skelbia naujienų agentūros.
Manote, kad tai – tik fantazija? Gal kol kas tai ir neįmanoma. Tačiau gali būti, kad prognozuojamu elgesiu niekuomet nepasižymėjusios mūsų valstybės institucijos taip pokštauti galės jau rytoj. Kelią ta kryptimi jiems stropiai valo ne kas kitas, o šalies teismai.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs iš 1-ojo apylinkės teismo jį pasiekusią bylą, nusprendė, kad sostinės savivaldybė pernai pagrįstai uždraudė eitynes Kovo 11-ają, kurias leisti prašė grupė piliečių.
Teismas konstatavo, kad valdžios nuogąstavimai dėl pavojaus eitynių dalyvių saugumui bei policijos skundai, kad „dėl šventinių renginių gausos” ji nebeišgalės visur suspėti, – aukščiau už pamatinę piliečių teisę į taikius susirinkimus.
Pasirodo, dėl to, kad valstybė negali garantuoti norinčių viešumoje susiburti piliečių saugumo, kalti patys piliečiai. Todėl apygardos teismas ir pakartojo tai, ką anksčiau buvo nusprendęs apylinkės teismas.
Po šio antausio neįvykusių eitynių organizatoriai – įvairaus plauko žmogaus teisių gynėjai – ėmė rypauti, kad viskuo kalta įgimta lietuviška alergija vaivorykštės spalvų gamai.
Mat tose eitynėse, skirtose tolerancijai, būtų buvę mosuojama ne tik trispalvėmis, bet ir vaivorykštinėmis homoseksualų vėliavėlėmis.
Vis dėlto seksualines mažumas reikėtų nuraminti – homofobija ir valdžios rūpinimasis tautos skaistybe tikrai nėra esmė. Tokie sprendimai iš tiesų demonstruoja, kad valdžia bijo ne vien gėjų, bet ir visų piliečių.
Juk Vilniaus apygardos teismą pasiekusi byla – tik vienas iš daugelio atvejų, kurie kaip iš gausybės rago pasipylė po pernykščių riaušių prie Seimo.
Būtent tas sausio įvykis, kurio išgąsdintos viršūnės neatsigavo iki šiol, tapo esminio lūžio momentu – po to į pamatinę piliečių teisę protestuoti ar mitinguoti imta kėsintis neregėtai atkakliai ir įžūliai.
Jau sunku suskaičiuoti, kiek kartų sostinės savivaldybė uždraudė įvairiausių politinių spalvų mitingų bei mitingėlių dėl to paties „galimai galinčio kilti” pavojaus visuomenės rimčiai ar saugumui.
Šis virusas ėmė plisti – vien ko vertas skandalingas atvejis per Nepriklausomybės atkūrimo šventę Kaune, kai patys pareigūnai nusprendė, kad minioje su kvailu plakatu prieš „okupacinę krikščionybę” stovintis pilietis gali sukelti „neramumus”, jį nuvežė į nuovadą.
Už trumpo pavadžio iš viršaus laikoma sostinės savivalda žengė dar toliau – ėmė nustatinėti, kur piliečiams galima mitinguoti, ir nurodė kuo nuošalesnius užkaborius.
Ta pačia kryptimi jau seniai marširuoja Rusijos režimas, Maskvos valdžios rankomis ir milicijos lazdomis piliečiams rodantis, kur galima mitinguoti, o kur – ne.
Mūsų valdžią bei jos institucijas galima pasveikinti ne tik su šia giminyste, bet ir su tuo, kad anksčiau toks jų elgesys dar buvo gryna savivalė, o dabar tai yra teismo įteisinta praktika.
Be to, tai puiki dovana prieš naują kovos su nugalėta krize etapą ir savivaldos bei Seimo rinkimus. Plačiosios masės lyg ir pakankamai prigąsdintos, sukiršintos, apatiškos, bet atsarga, kaip žinoma, gėdos nedaro.
Kaip šalis suūžė, kad britų spauda, pliekdama mus dėl noro stalinizmą prilyginti nacizmui, atvirai demonstravo, jog Vakaruose daugelis Lietuvą tebelaiko pilka provincija kažkur šalia Rusijos!