„Vertinu prastai - įstatymus reikia vykdyti. Bet kartu suprantu
sentimentus ir jausmus rajone, ir ieškosime sprendimų“, -
antradienį žurnalistams sakė Vilniaus rajone viešėjęs premjeras.
Tuo metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst aiškina, jog rajone
yra poreikis vadinti gatves lenkiškai.
„Kas turi keisti, savivaldybė? Jeigu yra poreikis, gyvena per 61
proc. lenkų, jie nori, kad būtų užrašai lenkų kalba. Manau, kad
ir taip turi būti. Teismo sprendimus būtinai reikia vykdyti, bet yra
toks poreikis“, - sakė merė.
„Mes esame Europos Sąjungoje, ir, manau, kad tokia galimybė gali
būti ir Lietuvoje“, - pridūrė M.Rekst.
Be kita ko, merė teigė rajone „nejaučianti jokios
diskriminacijos“.
„Daug politikų, kurie nori pulti, pristatyti visuomenei Lietuvos,
kad lenkai labai blogi, labai skriaudžia lietuvius. Čia netiesa -
mes labai gražiai dirbame, savivaldybėje yra daug lietuvių
tautybės žmonių, jokių problemų nėra“, - tikino ji.
Paklaustas, ar Šalčininkų rajone neskriaudžiami lietuviai,
M.Rekst antrino ir jos kolega - Šalčininkų rajono meras Zdislavas
Palevičius.
„Mes visi čia bendrai ir taikiai gyvename - lenkai, lietuviai,
rusai, baltarusiai. Pas mus rajone yra 17 tautybių. Visi turi
galimybę mokyti savo vaikus gimtąja kalba, dirba savo darbus“, -
teigė jis.
Lietuvos teismai yra paskelbę, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje
turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, bet iki kai kuriose
Rytų Lietuvos vietovėse, kur gyvena daug lenkų, gatvių pavadinimai
dar užrašyti dviem kalbomis.