„Priverstinis atėmimas galimybės mokytis gimtąja kalba gali
sukelti socialinius neramumus ir pilietinį nepaklusnumą“, - per
susitikimą su Rytų Lietuvos rajonuose viešinčiais Lietuvos
Vyriausybės nariais sakė Vilniaus rajono vicemeras Gabrielius Janas
Mincevičius.
Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausantys politikai
yra išsakę nepritarimą siūlymui plėsti dalykų dėstymą
valstybine lietuvių kalba nelietuviškose mokyklose.
Vicemeras centrinės valdžios atstovams taip pat sakė, kad
daugiataučiame rajone, kur vaikai mokosi lenkų, rusų, lietuvių
kalbomis, turi būti daug mažesni reikalavimai klasių
komplektavimui: „Griežtos normos klasių skaičiaus komplektavimo
prives prie to, kad padidinsime mokyklos nelankančiųjų skaičių“.
Anot G.J.Mincevičiaus, taip pat rajone trūksta mokyklinių
autobusiukų, nors daug jų tenka keliauti mokytis toliau nuo namų.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad
reikalavimai klasių komplektavimui bus mažinami - šiuo metu, anot
jo, tuo užsiima speciali darbo grupė.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius sakė, kad dauguma problemų
išlaikyti mokyklas kyla dėl moksleivių trūkumo.
„Yra specifinių kaimo ar miestelio problemų, išlaikyti mokyklas
pakankamai sudėtinga, ypač kai trūksta vaikų - lenkų ar
lietuvių“, - sakė premjeras.
A.Kubilius teigė, kad vietos valdžia turėtų rūpintis ir
Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose mažumą sudarančių lietuvių
reikalais.
„Žinome, kad tai jautrūs klausimai, kyla daug diskusijų,
kartais tarpusavio nepasitikėjimo, bet darome viską. (...) Keliu
klausimą, kad tokiuose rajonuose kaip Vilniaus ar Šalčininkų, kur
mažumos sąlygomis gyvena lietuviai, savivaldybės galvotų apie
lietuvių kaip mažumų rūpesčius“, - sakė premjeras.
Antradienį apsilankę lenkų gausiau gyvenamuose
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose Vyriausybės nariai pastebėjo, kad tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje yra finansuojamos geriau nei lietuviškos.
Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius sakė, kad
tautinių mažumų mokykloms skiriamas 15 proc. didesnis mokinio
krepšelis nei lietuviškoms.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog papildomas finansavimas
skiriamas dėl to, kad tautinių mažumų mokyklos turi specifinių
iššūkių.
„Tokia valstybės politika, ir mes suprantame, kad tautinių
mažumų mokyklos turi specifinių programų, iššūkių, ir todėl
skiriame papildomą finansavimą. Lietuviškos mokyklos tokiuose
rajonuose lyg ir yra mažumų mokyklos. Vaikams tokiose mokyklose yra
papildomų iššūkių, poreikių“, - kalbėjo Vilniaus krašte
antradienį viešintis premjeras.
Anot A.Kubiliaus, lankydamasis Šalčininkų J.Sniadeckio
gimnazijoje jis išgirdo prašymą daugiau investuoti į valstybinės
kalbos mokymą.
Premjeras tikino besilankantis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose
ne dėl to, kad padidintų savo populiarumą: „Nelabai tikimės, kad
šiame regione daug kas už mus balsuotų. (...) Mums rūpi šio
regiono perspektyva, tautinių mažumų perspektyvos, ir tam skiriame
ir skirsime daug dėmesio“.
Tuo metu abiejų rajonų valdžios atstovai išsakė
nepasitenkinimą, kad, anot jų, nesudaromos galimybės perskirstyti
mokinio krepšelio lėšų iš didesnių mokyklų į mažesnes, tad
dėl to esą teko uždaryti keliolika mokyklų, ir tenka mažesnes
prijungti prie didesnių kaip filialus.
Vilniaus ir Šalčininkų rajono valdžios atstovai antradienį
Vyriausybės nariams išreiškė nepasitenkinimą ir kitais švietimo
politikos aspektais.