URK pirmininkas konservatorius Emanuelis Zingeris po uždaro
posėdžio BNS sakė, jog posėdyje dalyvavęs ministerijos kancleris
kalbėjo apie 2011 metais Lietuvai teksiantį vadovavimą Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir artėjantį 2013
metų pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Pasak komiteto vadovo, URM atstovas pateikė duomenis apie visų
ministerijų finansavimą ir, „pasirodo, Lietuvos URM yra viena iš
menkiausiai finansuojamų ministerijų“.
„Dar mėnuo-pusantro iki visų svarstymų, biudžeto svarstymai
prasidės spalio mėnesį. Išsakėm savo išankstinius rūpesčius,
kaip krentant, liaudiškai sakant, ant jų „biednos“ galvos naujiems
uždaviniams, išsidėstys lėšos, kai jiems reikės nuo sausio
vadovauti ESBO, mokėti atidėtus mokėjimus tarptautinėms
organizacijoms. Tai buvo išankstinis bendras rūpesčių
išdėstymas“, - kalbėjo E.Zingeris.
Šiemet, anot jo, URM atidėjo „krūvą mokėjimų“ tarptautinėms
organizacijoms.
Kitas komiteto narys „tvarkietis“ Dailis Barakauskas po posėdžio
BNS sakė nesuprantantis, kodėl į URM biudžetą yra įtraukti
Lietuvos valstybės įsipareigojimai mokėti nario mokesčius
tarptautinėms institucijoms ir lėšos, skirtos artėjantiems
pirmininkavimams.
„Man visiškai neaišku, kodėl šitos lėšos turi būti URM
kompetencijoje. URM yra uždėta labai daug funkcijų, kurios jai
nėra būdingos, kur valstybės biudžeto pinigai eina per URM
biudžetą, ir atrodo, kad jis yra labai didelis“, - kalbėjo
D.Barakauskas.
Pasak jo, ministerija neturėjo galimybių sumažinti privalomų
mokesčių tarptautinėms organizacijoms ir buvo „priversta mažinti
savo išlaidas, tarp kurių pateko ir užsienyje esančios konsulinės
tarnybos“.
„Tokiu būdu buvo nuskriaustos diplomatinės atstovybės
užsienyje, kurios turėjo padėti Lietuvos piliečiams ir
išdavinėti vizas. Konsulinės tarnybos savo funkcijų negalėjo
atlikti dėl sumažinto finansavimo, nes tas finansavimas praėjusių
metų biudžete darant bendrąjį karpymą visoms ministerijoms
automatiškai labiausiai nukentėjo“, - aiškino parlamentaras.
URK narys Egidijus Vareikis aiškino, kad URM naudos negalima
matuoti trumpalaikiais kriterijais.
„Prieš 20 metų, kai atkūrėme Nepriklausomybę ir kai aš pats
asmeniškai pradėjau važinėti į Briuselį ir „lobinti“ Lietuvos
reikalus, daug kas sakė, kad tai tuščias pinigų švaistymas. Tas
tuščias švaistymas šiandien yra tai, kad trečdalis mūsų
biudžeto yra ES pinigai. Užsienio politika dirba ilgalaikiuose
projektuose, ji neduoda efekto per mėnesį“, - aiškino E.Vareikis.
„Visos šalys džiūgauja, kada joms tenka garbė pirmininkauti
kokiai nors organizacijai, tapti kultūros sostinėmis, organizuoti
olimpines žaidynes. Visi iš to uždirba, Lietuvoje vaizdas lyg ir
priešingas. Dabar mums tenka pirmininkauti ESBO ir tai yra
konstruojama lyg didelė bėda. Tai yra didelis džiaugsmas, tai
visąlaik duoda ilgalaikį efektą“, - kalbėjo konservatorių
atstovas.
URM kancleris Kęstutis Jankauskas gegužės mėnesį
pristatydamas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai 2013
metais gaires yra sakęs, kad šis pirmininkavimas valstybės
biudžetui gali kainuoti apie 72 mln. eurų - 250 mln. litų.
URM pareigūno teigimu, visų lėšų reikės ne iš karto. 2013
metais tektų apie 60 proc. sumos, 2012 metais - apie 30 procentų.
Rugpjūčio pradžioje URM teigė, kad tinkamoms konsulinėms
paslaugoms užtikrinti reikia 25 papildomų darbuotojų Lietuvos
ambasadose. Anot ministerijos, papildomai tam reikėtų apie 3,4 mln.
litų. Šiais metais konsulinėms paslaugoms užtikrinti skirta apie
20 mln. litų. Teigiama, kad papildomų etatų ypač reikia
Kaliningrade, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Turkijoje, Moldovoje,
Baltarusijoje.