Pasak „Arvi cukraus“ generalinio direktoriaus Eduardo Justino Jakevičiaus, šiemet fabrikas planuoja pagaminti 26043 t baltojo cukraus pagal turimą kvotą ir dar maždaug apie 4,5 tūkst. t virškvotinio cukraus, kuriam pagaminti ketinama iš žemdirbių papildomai supirkti apie 25 tūkst. t cukrinių runkelių. Marijampolės cukraus fabrikas savo darbo sezoną šiemet ketina pailginti nuo 3 mėn. iki 8 mėn., mat pasibaigus cukrinių runkelių perdirbimui čia ketinama iš cukranendrių pusfabrikačio gaminti baltąjį cukrų. Tokiu būdu darbu būtų aprūpinti apie pusantro šimto sezoninių darbininkų ligi pat vasaros, kurie paprastai jau gruodžio viduryje būdavo atleidžiami iki kito cukrinių runkelių supirkimo sezono.
„Cukranendrių pusfabrikatį galėjome perdirbti jau pernai – linija buvo tam paruošta, tačiau iškilo žaliavos tiekimo problema. Šiemet turėtume gauti iš Brazilijos tamsiojo cukraus, kurį perdirbsime į baltąjį ir jis vėl iškeliaus į užsienį. Atsirastų galimybė gerokai pailginti fabriko darbo sezoną, kurį paprastai baigdavome maždaug gruodžio viduryje“, - sakė įmonės vadovas. Jis pasidžiaugė, kad šiemet cukrinių runkelių priėmimas vyksta sklandžiai, prie fabriko nesidriekia, kaip kadaise, keliolikos kilometrų eilės. „Sezoną pradėjome penkiomis dienomis anksčiau nei numatyta tarpprofesiniame susitarime su žemės ūkio kooperatyvu „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“.
Šias pirmąsias dienas vežė runkelius tie, kas norėjo ir užaugino jų daugiau nei turima kvota. Įmonės teritorijoje iškilo saldžiųjų šaknų kalnai, tačiau netrukus jų nebeliks, mat fabrikas dabar dirba visu pajėgumu be jokių išeiginių ir per parą vidutiniškai perdirba 2,5 tūkst. t runkelių. Pirmąją savaitę sukaupėme apie 13 tūkst. t saldžiųjų šaknų. Nuo rugsėjo 15 d. runkeliai gabenami pagal griežtą pristatymo grafiką.
Cukrinius runkelius čia atveža Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių bei Kauno rajonų ūkininkai. Nors per pastaruosius metus augintojų šiek tiek sumažėjo, bet jų kvotą mielai išsidalijo tie, kas dirba šioje srityje ir turi visą reikiamą techniką. Pasak jų, jiems runkelius auginti apsimoka ir šios kultūros laukus jie plečia“, - tikino E.J.Jakevičius.
Šiųmetė cukrinių runkelių kaina – 109 Lt/t ir 25 centai už tonkilometrį. Pernai ji buvo 3 Lt/t aukštesnė, tačiau, anot Marijampolės fabriko vadovo, Europoje baltojo cukraus kaina sumažėjo ir dabar yra žemesnė nei 500 EUR/t, kai anksčiau buvo visu 100 EUR didesnė. Lietuvoje,
E.J.Jakevičiaus teigimu, cukrinių runkelių kaina yra didžiausia.
„Kasmet su augintojų kooperatyvu tenka derėtis dėl kainos. Norisi pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko penkeriems metams su kooperatyvu pasirašyti tarpprofesinį susitarimą, nusistovėjo normalūs tarpusavio santykiai. Žemdirbiai dėl atsiskaitymo problemų buvo susitikę su „Arvi“ įmonių grupės valdytoju. Tikimės, kad šį sezoną neturėtų kilti šių problemų ir pirmuosius pinigus už šiųmetį derlių žemdirbiai turėtų gauti iki gruodžio 1 d., o antroji dalis juos turėtų pasiekti iki kovo 1 dienos“, - tvirtino cukraus fabriko vadovas.
Anot jo, sandėliuose jau nėra pernykščio cukraus, o dabar į prekybą jau vežamas tik ką pagamintas. Iš Marijampolės baltasis cukrus iškeliauja į Austriją, Vokietiją, Italiją, Švediją, Lenkiją, Estiją, Latviją bei kitas šalis. Bene vienintelis rūpestis liko - kur dėti cukrinių runkelių išspaudas. „Jau pernai iškilo ši problema, ji aktuali ir šiemet. Galvijų ūkininkai augina vis mažiau, tad ir išspaudų poreikis mažėja. Kai statėme išspaudų granuliavimo cechą, jo pajėgumus suplanavome taip, kad galėtume perdirbti 70 proc. išspaudų, o likusias realizuotume žalias ar raugintas.
Žemdirbiai tuomet pirkdavo daugiausia būtent tokias. Ūkiams modernėjant ir keičiantis šėrimo technologijoms, daugelis dabar pageidauja sausų, granuliuotų išspaudų. Deja, mūsų granuliavimo cechas nepajėgus viso turimo išspaudų kiekio perdirbti, o, norint didinti pajėgumus, reikėtų didžiulių investicijų. Šiuo metu žalias išspaudas parduodame po 5 Lt/t, o cukrinius runkelius pristatantiems augintojams jas atiduodame už dyką. Išspaudos tinkamos ne tik galvijams šerti, bet gali būti naudojamos ir laukams tręšti“, - teigė „Arvi cukrus“ gen. direktorius.
Pasak jo, dar viena nebloga trąša – kalkių purvas. Kol kas Lietuvos ūkininkai tik vienas kitas juo tręšia laukus, o užsienyje šis kalkių purvas bemat išperkamas ir jo fabrikuose nelieka. Marijampolės cukraus fabriko direktorius viliasi, kad išspaudų pirkimas pagyvės, kuomet galvijai iš laukų sugrįš į tvartus. Jei išspaudos nebus išpirktos, fabrikui teks spręsti, ką su jomis daryti, mat išspaudoms rūgstant ir pūvant kelių kilometrų spinduliu tvyro didžiulė smarvė ir dėl to labai piktinasi aplinkiniai gyventojai.
Nors viena kita problema tebėra neišspręsta, šiųmetis cukrinių runkelių sezonas jau įsibėgėja ir saldžiosios šaknys, nors ir nelabai saldžios, bet stambios ir kol kas gana švarios (purvingumas tesudaro 9,7 proc.), keliauja į fabrikus. Perdirbėjai ir augintojai tikisi, kad pirmosios šalnos turėtų priversti runkelius pradėti kaupti cukrų, tačiau tokių saldžių kaip pernai, kuomet cukringumas siekė net 17 proc., šiemet užauginti nesitikima.
„Aiškesni šiųmečio derliaus rezultatai bus maždaug spalio viduryje. Dabar galime tik spėlioti, koks bus vidutinis cukringumas, kiek cukraus pagaminsime, ar virškvotiniai runkeliai netaps kvotiniais“, - sakė Marijampolės cukraus fabriko vadovas ir pakvietė dar kartą apsilankyti, kai perdirbimo sezonas bus įpusėjęs.