„Sako, kad reikės dar apie 30 mln., bet aš galvoju, kad dar
reikės tikrai apie porą šimtų milijonų užbaigti. Patys matėte
-kad galėtų normaliai vykti ekspozicija, kad Lietuvos piliečiai ir
užsienio svečiai galėtų pasigrožėti tuo objektu“, -
trečiadienį po Valdovų rūmų statybvietės apžiūros
žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų
lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti
duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug
pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.
Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų
rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės
(VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo
ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln.
litų.
VK teigimu, šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki
daugiau kaip 367 mln. litų. Auditoriai surinktą medžiagą perdavė
Generalinei prokuratūrai.
„Turime suprasti, kad vykstant statybų pakilimui, statybų rinkos
augimui keičiasi kainos. Pirmiausia keičiasi darbo užmokesčio ir
medžiagų kainos. Įsivaizduokite, sutartis sudaroma 2000 metais, o
statyba vykdoma iki šių laikų - dešimt metų. Per tuos dešimt
metų įvyko daug įvairių pokyčių ir svarbiausia - kad visos
kainos augo, augo ir darbo užmokestis, dėl to ir išaugo statybos
kaina“, - trečiadienį žurnalistams sakė Panevėžio statybos
tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.
Anot jo, trejus metus bendrovės statybininkai Valdovų rūmuose
dirbo nuostolingai.
„Tai mūsų labdara Valdovų rūmų statybai“, - sakė jis.
Buvęs Vilniaus Pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas
Audito komiteto nariams teigė, kad projekto vertė paskaičiuota 2008
metų kainomis, kai jos buvo vienos didžiausių. Pasak jo, jeigu
dabar jos būtų perskaičiuotos, 50 mln. litų suma sumažėtų.
S.Andrašiūnas tvirtino, kad visus jų pirkimus prižiūrėjo
Viešųjų pirkimų komisijos ekspertas. Be to, 2002 metais ir vėliau
Valdovų rūmų statybą tikrino Valstybės kontrolė. „Tada viskas
buvo tvarkoje. O dabar - jau nebe tvarkoje“, - sakė jis.
Projektuotojai priminė, kad bestatant rūmus bei atliekant
įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis - jų gerokai padaugėjo.
Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais
milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė
statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas,
statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos
darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai,
nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
VK teigimu, projektavimo kaina išaugo 10 mln. litų - nuo 6,1 iki
16,3 mln. litų. Be to, 2000 metais pasirašytoje sutartyje išvis
nebuvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina ir terminai.
Todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų
kainos, pabrėžė auditoriai.
Projektavimo ir restauravimo instituto atstovas Algirdas
Steponavičius aiškino, kad projektavimo darbai visuomet
skaičiuojami nuo viso projekto kainos.
„Padaugėjo darbų. Pastatas mažiausiai 25 proc. padidėjo nuo
pirminio varianto. Be to, nebuvo įtraukta interjero projektavimo,
istorinių elementų projektavimo“, - vardijo projektuotojas.
Jis pabrėžė, kad Valdovų rūmuose dirbusių projektuotojų
darbo užmokestis buvo mažesnis nei kituose objektuose.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad už rūmų atstatymo
darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų
įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be
to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005 metais už
atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių
sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam
Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų
nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6
mln. litų.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pritarė
Valstybės kontrolės pozicijai.
„Restauraciniai įkainiai galėjo būti daugiausia taikomi tai
projekto daliai, kur tikrai atliekami paveldosauginiai darbai pagal
paveldosaugines technoligijas - galbūt mūro konservavimas,
restauravimas, langų restauravimas. Tai tų fragmentų restauravimas,
kurie išlikę autentiški ir kurie konservuojami restauruojami“, -
sakė ji.
D.Varnaitės teigimu, taikius naujos statybos koeficientus
statybos darbai būtų gerokai atpigę.
Tuo metu statybininkai ir buvęs Vilniaus pilies direkcijos
vadovas nesutiko, sakydami, kad kai kurie naujos statybos darbai buvo
tokie sudėtingi, jog turėtų būti vertinami kaip restauravimo
darbai.
„Dengiant stogą vario skarda nėra net naujos statybos įkainių,
tik restauraciniai“, - tvirtino Panevėžio statybos tresto įmonės
„Vilniaus papėdė“ direktorius Aloyzas Bertašius.
S.Andrašiūno teigimu, visuose kultūros paveldo objektuose visi
darbai traktuojami kaip restauraciniai.
Valstybės kontrolierių pažymoje taip pat rašoma, kad
pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais
susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai,
kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje
sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln.
litų.
„Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai
yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija,
nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės,
nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir
kitų pažeidimų“, - teigė Valstybės kontrolė.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors pirminėje sąmatoje
tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už
tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.
Auditoriai pažymėjo, kad dėl neužbaigtų statybų dar neveikia
ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos
inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti
brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų
vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir
drėgmės sąlygų.
LDK valdovų rūmų statytojai ir projektuotojai aiškino, kad
nesusikalbėjimas su Valstybės kontrole pirmiausia įvyko dėl to,
kad auditoriai esą neteisingai traktuoja patį projektą. Jų
teigimu, Valdovų rūmai yra atkuriami, o ne atstatomi, kaip teigia
auditoriai.
Pasak architekto Audroniaus Katiliaus, supainiojus terminus
sudėtingas Valdovų rūmų atkūrimo procesas „asociatyviai
priartinamas prie eilinės, pavyzdžiui, administracinio pastato ar
nemažos gamyklos statybos ar rekonstrukcijos“.
„Labai gaila, kad labai gražią idėją, kad Lietuva turėjo
valdovus, Valdovų rūmus, mes tradiciškai lietuviškai apauginam
didžiuliais skandalais, - po Seimo Audito komiteto posėdžio
Valdovų rūmuose sakė L.Graužinienė. (...) Ieškosime kaltų kartu
su prokuratūra, lauksime jų tyrimų, bet taip pat žiūrėsime, kad
tie darbai vyktų labai atsakingai pagal visus reikalavimus.“
Ji teigė, kad vertindama iš auditorės pozicijų, nesuprantanti,
kodėl taip smarkiai pabrango rūmų statyba.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų.
Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių
rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš
keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.