„Kol kas nesvarstėme, kokias būdais ir ką darysime. Matyt, vis
tiek turime matyti strateginę perspektyvą - rūmus reikia
užbaigti“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Kubilius.
Tačiau premjeras sako visada į šias statybas žiūrėjęs
„atsargiai ir skeptiškai“.
„Tuo metu, kai buvo priimami sprendimai - prieš gerą
dešimtmetį - dėl Valdovų rūmų atstatymo, buvo elgiamasi šiek
tiek trumparegiškai. Tuo metu tą trumparegiškumą mačiau, ir
mačiau aiškiai, kad pradiniai skaičiavimai, kad užteks 100 mln.
litų, nelabai pagrįsti“, - sakė premjeras.
Po ekskursijos atkuriamuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
(LDK) valdovų rūmuose „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė, kad
rūmus baigti statyti ir įrengti muziejų reikės dar apie 200 mln.
litų.
Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug
pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.
Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų
rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės
(VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo
ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln.
litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų.
Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių
rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš
keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.