Tyrimas pradėtas susipažinus su
Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita dėl Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo, įvertinus joje pateiktus faktus
ir gavus papildomus duomenis.
Atlikti tyrimą pavesta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iajai valdybai.
Valstybės kontrolės teigimu, Valdovų rūmų statybos projekto darbų kaina
išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos
sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas
viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti
vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo
darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad
Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos,
dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų
joms pavestų funkcijų.
Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės
Švedienės, Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir
pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių
direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso
dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos
darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų,
aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų
reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji
objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje
sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln.
Lt.
Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje
nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai
kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos
projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo
ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc.
visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3
mln. Lt.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų
atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo
darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be
to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus
darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų
paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos
ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi,
todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.
Nors
pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt,
iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai
nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai:
anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai
archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant
pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų
istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų
šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose;
tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.
Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau
lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija
tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų
numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti
statybos biudžeto viršijimo.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad
dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo
kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla
grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško
mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro
ir drėgmės sąlygų.