Taip pat trilinkas nusilenkti Europos Parlamentui (EP) už tai, kad
Ši institucija 2010-uosius paskelbė skurdo ir socialinės atskirties metais.
„Stabdykime skurdą jau šiandien!“ - toks šiemet ES šalių,
Norvegijos bei Islandijos šūkis. Formaliai - ir Lietuvos!
Iš viso esu dalyvavusi keturiuose iš devynių susitikimų skurdo ir
socialinės atskirties įveikimo klausimais. Principingai juose elgėsi
tik Fintanas Farrellas, Europos skurdo įveikimo tinklo vadovas.
Jis drįso viešai įvardyti, kad skurdo įveikinėjimas nėra sritis, kurioje
europarlamentarui būtų lengva sublizgėti. Štai todėl jie, Europos
politikai, ir neskuba paknopstomis bėgti į Europos Komisijos (EK) pastatą.
Jiems būtų nemalonu išgirsti, pavyzdžiui, tokią skurstančios
belgės frazę EP narių adresu: „Nebandykite su skurdu
kovoti iš savo kontorų! Dalyvauju ntajame skurdo įveikimo renginyje,
bet jokių socialinės atskirties įveikimo rezultatų savo kailiu nepajutau!“
Arba vokiečio: „Aš netikiu EP politikais! Jūs
suinteresuoti papliurpti socialiniais klausimais, kad pasirodytumėte
palankioje šviesoje. Bet ką nors iš tikrųjų išjudinti iš vietos
neturite nei jėgų, nei noro. Ypač - noro!“
Arba brito: „Be perstojo kartojate, kad protingus sprendimus socialinėje
srityje įmanoma padaryti remiantis tyrimais. Šis susitikimas - 9-asis.
Buvo atlikta galybė tyrimų, analizių, o daugiausia surašyta ataskaitų
apie tai, kaip jūs stengiatės. Tik sprendimai vėl atidėliojami!“
Lietuvių skurdžiai dar nėra tokie drąsūs, kad draskytų akis pačiam
Briuseliui!
Jeigu apie realybę spręstume pagal EPo tezes, ekonominė
krizė jokiai ES šaliai negali būti argumentas 2010 metais
mažinti išlaidas skurstantiesiems. Lietuvai - taip pat!
Orus socialinis visų sluoksnių gyvenimas neva turi tapti norma!
Bravo! Nuoširdžiai gerbčiau politikus už tokią poziciją, jeigu bent
keli EP nariai būtų teikęsi ateiti į EK
organizuotą 9-ąjį susitikimą su skurdą patiriančių sluoksnių delegatais
iš įvairių šalių.
Būtent jame geriausiai išryškėjo Europos politikų demagogija.
Susitikimas vyko EP rūmuose. Antrąją susitikimo dieną posėdžiai
buvo tęsiami EK. Jeigu parlamentarai nežino kur, galiu
nurodyti vietą: Charlemagne, Briuselis. Atstumą tarp pastatų pėsčiomis įmanoma įveikti per dešimt minučių.
Pakeliui į vieną iš posėdžių ant suolo po medžiu netyčia aptikau europarlamentarą V.Uspaskichą.
Briuselyje Muziejų kalnelio papėdėje Lietuvos atstovas sėdėjo atsipalaidavęs, džinsuotas ir
laidė replikas apie karštyje dirbančius kvailius.
Savų draugijoje. Išvydęs žurnalistę, vikriai nusuko akis. Įamžinau jį atminimui savo mobiliajame telefone.
Įsijausti į EP narių nenorą vargintis galima. 9-asis
susitikimas skurdo įveikimo klausimais vyko nenormaliai karštą vasarą. Kai
Briuselį alina saulė, politikams knieti susirasti komfortiškesnių
vietų savo pačių oriam gyvenimui.
EK vadovai, žurnalistai ir kenčiančiųjų atstovai neturi
juridinės teisės europarlamentarus fiziškai atitempti prieš auditoriją.
Ir įsakyti jiems: „Gerbiamieji, baikite lėtinį daugiametį pliurpimą apie
skurdo įveikimo perspektyvas!“
Atsistokite prieš konkrečius žmones, kurie neįstengia įpirkti
vežimėlio neįgaliam artimajam, valgo trečiarūšį maistą, o jų vaikai
išgyvena pažeminimą ties kiekvienos parduotuvės lentyna.
Siūlykite jiems ne teorijas apie skurdo įveikimą, o realius būdus, kaip
juos pritaikyti konkrečiose valstybėse - ypač Rytų Europoje, kur skurdo pelkė giliausia.
Įtariu, kad EP politikams nelabai rūpi, ką tarpusavyje
kalba žurnalistai po kiekvieno susitikimo, kai kviestieji politikai jame nepasirodo.
Po 9-ojo žurnalistai tvirtino, kad apie „bla-bla-bla“ pezalus jokių
straipsnių grįžę namo nerašys. Dauguma taip ir pasielgė (žvilgtelkite į
viešųjų ryšių agentūros „Ketchum Pleon“ suvestines).
Štai tada Europos šalių žiniasklaidai ir buvo išsiuntinėtas primygtinis
raginimas dalyvauti žurnalistų konkurse. Ir išsamiai aprašyti, kaip
Europos institucijos kovoja su skurdu ir socialine atskirtimi. Džiaugtis ar verkti?
Dalyvauju. Bandau atsakyti, kas Lietuvoje įvyko 2010-aisiais, Europos skurdo
ir socialinės atskirties įveikimo metais. Kitaip, nei visada.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas šiais metais
sugebėjo iš premjero A.Kubiliaus išplėšti pinigų nevyriausybinių
organizacijų projektams skurdui bei socialinei atskirčiai įveikinėti.
Kad ministrui pavyko - tikras stebuklas! Pinigus jam teko lupti iš
žūtbūtinai socialinių reikalų sąskaita taupančio Vyriausybės vadovo!
Antraip būtų nutikę kaip kaimynams latviams.
Latvijos vyriausybė 2010 metų skurdo įveikimo projektams pinigų nedavė.
Kartu prarado ir Briuselio skirtąją dalį. Reikės kada pakeliui
užsukti į Latviją ir paklausti, ką apie tai mano jų varguoliai.
Ką konkursą laimėjusioms nevyriausybinėms organizacijoms pavyko nuveikti
Lietuvoje per šiuos skambiai pavadintus metus? Primenu šūkį: „Stabdykime skurdą jau šiandien!“
Pradedu vardinti. Raudonojo Kryžiaus draugija kartu su Nacionaliniu
skurdo mažinimo organizacijų tinklu išvežė 20 vaikų iš socialinę
atskirtį patiriančių šeimų bei vaikų globos namų į 100 kilometrų žygį
dviračiais per Lietuvą.
Jeigu organizatoriai sugebėjo paversti žygį informacine akcija ir nors
porai vaikų įžiebė norą keisti savo gyvenimą, pliusas. Tačiau palyginti su tuo,
kiek sunkiai gyvenančių vaikų Lietuvoje neturi galimybės dalyvauti jokiame renginyje,
šis dviračių žygis – lašas Baltijos jūroje.
Kasmetės atostogos - kiekvieno vaiko teisė, tačiau viena iš trijų
europiečių šeimų negali sau leisti jokių atostogų.
Prancūzai sukvietė į savo sostinę 40 tūkst. vaikų iš vargstančių
šeimų - iš visos Europos. Paryžius, rugpjūtis, Marso laukai! Į šį Europos
kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų renginį važiavo ir 8 vaikai iš
Lietuvos. Juos lydėjo „tik“ 4 neskurstantys palydovai.
Vaikus atrinko dvi organizacijos - Informacijos ir paramos gausiai
šeimai centras bei viešoji įstaiga „Nuo pradžios“, teikianti pagalbą
socialinį stresą patiriančioms šeimoms.
„Vaikams tai - dovana iš dangaus! Jų tėvai negali šiais krizės laikais
pasiūlyti tokių atostogų!“ - entuziastingai aikčiojo viena Lietuvos organizatorė.
Išlaidas Paryžiuje - vaikams ir jų lydėtojams - padengė ne Lietuva. Po 350
litų už kelionę susimokėjo nepasiturinčių vaikų tėvai (!), o abi
lietuviškosios įstaigos prie kiekvieno vaiko bilieto pridėjo net po 50 litų!
Ataskaitose tai pateikiama kaip Lietuvos bandymas įveikti socialinę
atskirtį. Juoktis ar verkti?
Neįgalieji: „Mes jaučiamės kitokie, nes žmonės nežino, kaip su mumis
elgtis.“ Toks yra šių metų renginių šūkis. Prieštarauju: Lietuva
žino, kaip elgtis, tik savaip tai supranta!
Sostinėje 15 metų su proto ir kompleksinę negalią turinčiais žmonėmis
dirba Vilniaus miesto savivaldybės centras „Šviesa“. Neįgalieji šiais
metais pristatė keramikos parodėlę prekybos centre „Gedimino 9“.
„Šviesos“ direktorė J.Tamašauskienė atidarydama parodą yra
pasakiusi: „Žmonės su negalia vieni ar grupelėmis galėtų dirbti
įvairius paprastus darbus ir taip integruotis į paslaugų sferą.Tereikia juos
tam paruošti ir paskirti asistentą, kuris juos kartais prižiūrėtų.“
Būtent 2010-aisiais - skurdo ir socialinės atskirties įveikimo metais
- centro „Šviesa“ biudžetas Vilniaus savivaldybės pastangomis sumažėjo
20 procentų.
Baltijos labdaros fondas „Heifer International“ kaimo vietovėse
gyvenančioms skurdžioms šeimoms dovanoti gyvulių prieauglį pradėjo ne
todėl, kad nutarė sužibėti 2010 metų renginių kontekste. Jis dirba Lietuvoje
jau daugelį metų. Tačiau šiemet sutiko veikti pagal
Europos metų renginių formulę „10x10“. Pavyzdžiui, rugsėjį Sadūnų
kaime dešimčiai šeimų padovanojo triušių.
Musninkuose (Širvintų r.) šešios šeimos gavo po karvę, keturios -
triušių. Ankstesniais metais stambiųjų gyvulių buvo dovanojama daugiau.
Fondo vadovas Arūnas Svitojus dovanų sumažėjimą paaiškino taip:
„2010 metais fondo veiklai aukojama 10-15 proc. mažiau lėšų. Bet tarp
projekto dalyvių atsirado gerokai daugiau žmonių, kurie labiau
stengiasi išauginti prieauglį kitai skurstančiai šeimai.“
Taigi ne Vyriausybė per sunkmetį ėmė aktyviau įveikinėti
skurdą – tik alkanas nevalgiusį ėmė geriau suprasti.
Labiausiai iš visų skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių
mane įtikino žaislotekos Radviliškio rajone. Ten įsteigti tokie žaidimų
kambariai, kuriuose mažai džiaugsmo patiriantys vaikai gali pažaisti su
tikrais žaislais.
Reikės nuvažiuoti apžiūrėti, ar jie tikrai veikia. Ar žaislai nėra juose
apgailėtinai skurdūs, kaip ir tų vaikų gyvenimas. Savo akimis mačiau, kaip
Maisto bankas dalija vargšams per akcijas surinktą maistą. Atrodė patikimai, nes
produktus nepasiturintiems pirko nemažai žmonių.
Kolegos rašė, kad kažkokia maisto dalintoja Klaipėdoje yra nugvelbusi
kelis kilogramus cukraus.
Vis dėlto pavieniai smulkių kiaulysčių atvejai pykdo mažiau, nei europinio
masto bei vietinio lygmens biurokratų noras žūtbūt įrodyti, kad skurdui
ir socialinei atskirčiai įveikti jie daro „labai daug“.
Šiais metais mūsų šalyje, kaip ir kitur Europoje, ėmė veikti lietuviška
kovos su socialine atskirtimi svetainė www.stopskurdui2010.lt. Itin tinkama
vieta sindromui „vos vos“ aptarti. Kviečiu būti aktyviems.