Ministras mokykloje apsilankys penktadienį. Su moksleiviais bei
pedagogais svečias diskutuos ir gana aktualia šiai mokyklai tema -
apie švietimo reformą ir jos padarinius.
Šios mokyklos ištakų galima ieškoti XIX a. pabaigoje, kuomet
buvo atidaryta pirmoji (rusiška) mokykla didžiausiame Kauno
priemiestyje - Šančiuose, prie cerkvės, „Prichodnaja škola“. Pirma
lietuviška mokykla čia pradėjo veikti 1908 m. , o 1920 m. rugsėjo
20 d. atidaryta Kauno 2-oji vidurinė (dviklasė) mokykla, vėliau
tapusi Kauno 6-ąja gimnazija.
Mokykla pasirinko komercinį tipą su sąskaitybos ir raštvedybos
mokymu ir savo patirtimi mielai dalinosi su kitomis mokyklomis. Šią
mokyklą lankė Panemunės ir pakaunės kaimų vaikai. Kadangi trūko
patalpų, 1925 m. pradėjus skirstyti dvarininko Fanstelio žemę,
išrūpintas 1,5 ha ploto su 58 ąžuolais sklypas ir naujos mokyklos
statybai.
1920-1937 metais Kauno 2-ąją progimnaziją baigė 273 mokiniai.
Tarp jos abiturientų buvo nemažai vėliau plačiai pagarsėjusių
žmonių: poetai Eduardas Mieželaitis, Julija Čaplikaitė, Leonas
Vainikonis, talentinga aktorė Monika Mironaitė, profesorius Stasys
Beniušis.
1938 metais Šančių jaunimui atvėrė duris 1 mln. Lt kainavusi
nauja ir erdvi Kauno 6-oji gimnazija. Jos pamatus pašventino
vyskupas, o gimnazijos atidarymo šventėje dalyvavo ir Lietuvos
Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
Po karo ši mokymo įstaiga perorganizuota į Kauno 6-ąją berniukų
ir Kauno 7-ąją mergaičių gimnazijas.
Kurį laiką Kauno 6-oji vidurinė vadinta Alfonso Čeponio vardu,
tačiau mokyklos bendruomenė, įvertinusi jo veiklą, 1989 m. atsisakė
šio vardo.
Pastaraisiais metais Vaižganto vidurinė mokykla pagarsėjo ne
tik gerai studijoms ar darbinei veiklai parengtais mokiniais, bet
ir jų sportiniais laimėjimais, meno saviveiklos kolektyvais ir
būreliais.