Ekspertai problemą įžvelgia tame, kad smurtas prieš moteris
Lietuvoje suvokiamas kaip privatus šeimos reikalas, o ne valstybės
lygmens problema.
Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų šeimoje ar tarp
draugų pažįsta bent vieną moterį, kuri yra buvusi bet kurios
rūšies smurto auka namuose, parodė „Eurobarometro“ apklausa.
Taip pat beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje savo
šeimoje arba tarp draugų teigė pažįstantys asmenį, kuris yra
panaudojęs bet kokios rūšies smurtą prieš moterį.
Tai didžiausi rodikliai visoje ES.
Vidutiniškai ES asmenį, kuris yra smurtavęs prieš moterį,
draugų ir šeimos rate nurodė žinantys maždaug penktadalis
apklaustųjų. Tuo metu Bulgarijoje ir Italijoje tokių gyventojų
buvo tik apie dešimtadalį.
Apklausa atskleidė, jog 3 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad
smurtas prieš moteris namuose priimtinas tam tikromis aplinkybėmis.
7 proc. manė, kad nors smurtas prieš moteris yra nepriimtinas,
tačiau už jį neturėtų būti baudžiama pagal įstatymus. ES taip
vidutiniškai galvojo 12 proc. apklaustųjų.
Daugiausiai, 71 proc., apklaustų Lietuvos gyventojų labai rimta
smurto forma manė esant fizinį smurtą. 64 proc. labai rimta smurto
prieš moteris forma laikė seksualinę prievartą, 57 proc. -
psichologinį smurtą, 55 proc. - smurto grėsmę, 46 proc. - laisvės
suvaržymą.
70 proc. gyventojų teigė manantys, jog kovojant su smurtu prieš
moteris labai efektyvu jaunus žmones mokyti abipusės pagarbos. Šiek
tiek mažiau, maždaug du trečdaliai apklaustųjų, Lietuvoje labai
efektyviomis priemonėmis manė esant nusikaltusiųjų baudimą ir
griežtesnių įstatymų priėmimą.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Vilana
Pilinkaitė - Sotirovič BNS sakė, kad smurtas prieš moteris mūsų šalyje suvokiamas kaip privatus šeimos reikalas, o ne valstybinio lygmens problema. Dėl to, jos teigimu, Lietuvoje nėra su smurtu
prieš moteris kovojančio įstatymo.
„Pagal Lietuvos įstatymus, smurtą patyrusi auka gali kreiptis į
teismą kaip kaltintoja, tai yra, ji turi pati surinkti įrodymus,
pateikti liudytojus ir pati dalyvauti teisme kaip kaltintoja. Bet
teismų procesai Lietuvoje trunka labai ilgai, o moteriai tuo metu ir
toliau teks gyventi tuose pačiuose namuose su smurtautuoju“, - BNS
sakė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.
Anot V.Pilinkaitės - Sotirovič, siekdama išspręsti šią
problemą Lietuva turėtų pakeisti neveikiančius įstatyminius
mechanizmus, o paskui vykdyti naujai priimtų priemonių stebėseną,
kad būtų aišku, ar jos iš tiesų sugeba apsaugoti moteris nuo
smurto.
80 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų teigė
manantys, kad smurtas prieš moteris namuose mūsų šalyje yra
paplitęs. Manantys priešingai sudarė 16 proc. apklaustųjų.
Visos ES mastu apklausa, kurioje dalyvavo per tūkstantį Lietuvos
gyventojų, atlikta šių metų vasario - kovo mėnesiais.