Generalinis prokuroras ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys S.Buškevičius prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo gegužės 8 d. buvo leista organizuoti eitynes „Už lygybę“. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad nors eitynės ir įvyko, jis neatsisakąs savo prašymo reikalavimų, nes gegužės 8 d. eitynėms buvo pažeista dorovė bei kitų asmenų teisės ir laisvės, „užgautos visoms Lietuvos šeimoms brangios vertybės – dora, ištikimybė, vaisingumas, žmogiškasis orumas“.
S.Buškevičius mano, kad homoseksualaus gyvenimo būdo, kaip valstybei priimtinos gyvenimo normos, propagavimas prieštarauja vertybinėms Lietuvos gyventojų daugumos nuostatoms. Pareiškėjas prašė kreiptis į KT prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 11 straipsnio nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 25 ir 38 straipsnių nuostatoms.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo bylą nutraukti, nes ginčijami įsakymai jau realizuoti – eitynės įvyko. Atsakovo manymu, S.Buškevičius neturi teisės ginčyti administracijos direktoriaus įsakymo, nes tuo įsakymu nebuvo pažeistos jo teisės, be to, pareiškėjas neturi įgaliojimų atstovauti asmenims, kurių teises skundžiamas sprendimas esą pažeidžia.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą priėjo prie išvados, kad S.Buškevičius, kaip Kauno miesto savivaldybės narys, pagal įstatymą neturi teisės ginti savivaldybės interesų teisme ir nėra įgaliotas atstovauti Kauno miesto savivaldybės tarybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas leisti organizuoti eitynes nepažeidė ir negalėjo pažeisti S.Buškevičiaus, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos nario, teisių ar teisėtų interesų, todėl pareiškėjo prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atmetė S.Buškevičiaus prašymą kreiptis į KT prašant ištirti, ar Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio viena iš dalių neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos nuostatoms. Taip pat atmestas ir prašymas kreiptis į KT dėl Administracinių teismų įsteigimo įstatymo, Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo normų atitikimo Konstitucijai, nes teisėjų kolegijai dėl to nekilo abejonių.
Gavęs generalinio prokuroro atsisakymą nuo skundo ir prašymą bylą nutraukti, teismas patenkino šį prašymą – nutraukė administracinės bylos dalį dėl generalinio prokuroro prašymo panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymus.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
