Seimo pirmininkės pavaduotojo, A.M.Brazausko atminimo įamžinimo
komisijos pirmininko Česlovo Juršėno teigimu, po Kovo 11-osios
A.M.Brazausko politinė biografija klostėsi permainingai.
„A.M.Brazausko politiniai oponentai, ypač iš radikalų gretų,
stengiasi diskredituoti tų metų jo veiklą: prikiša neva
neryžtingumą, apipina įvairiomis vos ne išdavystės klastomis,
demagogiškai išpučia vieną kitą taktiniais sumetimais pasakytą
frazę“, - savo kalboje teigė Č.Juršėnas.
A.M.Brazausko atminimo įamžinimo komisijai pirmininkaujantis
Č.Juršėnas kėlė klausimą, ar „tie, kurie kūrė Lietuvos
ūkinį, ekonominį pagrindą, mokslą ir kultūrą, kurie sudarė
prielaidas mūsų tautos gerovei, ar jie visuomet pagrįstai yra
vadinami kolaborantais“.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje surengtoje konferencijoje „Už
demokratinę ir nepriklausomą Lietuvą. Prezidentą Algirdą
Brazauską prisimenant“ susirinkusiems prezidento artimiesiems,
bendražygiams, buvusiems bendradarbiams ir bendrapartiečiams
perskaitytas prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.
Pasak prezidentės D.Grybauskaitės, „išlaikytas stabilus
visuomenės pasitikėjimas prezidento institucija nuo pirmosios
kadencijos iki dabar yra reikšmingas indėlis stiprinant demokratijos
pagrindus ir nemažas asmeninis A.Brazausko nuopelnas“.
A.M.Brazausko atminimui pagerbti skirtos konferencijos dalyviams
perskaityta ir kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus kalba,
perduotas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimas.
Įžanginį žodį tarė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos
pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Prisiminimais apie A.M.Brazausko asmenybę dalinosi žinomas
operos dainininkas Virgilijus Noreika bei Lietuvos statybininkų
asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Jo reikšmę šalies
gyvenime aptarė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas bei
politologas Raimundas Lopata.
Pasak pastarojo, A.M.Brazauskas Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimą daugiau siejo su Sovietų sąjungos dezintegracija, o ne su
valstybės restitucija.
„Daugiau ragino prisiderinti prie istorijos diktuojamų
aplinkybių, o ne jas formuoti. Man regis, būtent čia slypi
atsakymas, kodėl A.M.Brazauskui buvo sunku būti Lietuvos Respublikos
prezidentu“, - teigė R.Lopata.
Žodį konferencijoje tarė ir Kauno technologijos universiteto
Socialinių mokslų fakulteto bakalaurė, A.M.Brazausko vardo
stipendininkė Dalia Jundulaitė.
Pirmajam tiesiogiai išrinktam Lietuvos prezidentui A.M.Brazauskui
rugsėjo 22-ąją būtų sukakę 78-eri. Po sunkios ligos jis mirė
birželio 26 dieną Vilniuje.
Parlamento galerijoje eksponuojama nuotraukų paroda bei parodytas
filmas.
A.M.Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1993-1998 metais,
2001-2006 metais jis buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio
išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos
komunistų partijai.