Nuo šiol tai – ne vien Vilniaus mero V.Navicko, kuris savivaldybės kontrolierių Š.Skučą net keiksmažodžiais mokė Tėvynės sąjungai naudingus tyrimus atlikti per tris dienas, o naudingus „paksiniams” – per trejus metus, pozicija.
Tai – naujasis viešai paskelbtas Tėvynės sąjungos moralės kodeksas.
Savaitgalį jį galutinai įtvirtino šios partijos Priežiūros komiteto sprendimas šalinti iš savo gretų Š.Skučą.
Mat išdrįsęs garso įrašu įrodyti, kad V.Navickas daro spaudimą savivaldybės kontrolieriui dėl jo atliekamų tyrimų, Š.Skučas „pasielgė nemoraliai”.
Tokios moralės sampratos nesidrovėjo viešai dėstyti ir konservatorių lyderiai – partijos pirmininkas A.Kubilius bei garbės pirmininkas V.Landsbergis.
Turbūt todėl ir kažkada lygiai taip pat kaip Š.Skučas toje pat Vilniaus savivaldybėje pasielgęs konservatorius V.Urbonavičius dabar ne tik kad nėra išmestas iš partijos, bet netgi tapo to paties Priežiūros komiteto nariu.
Nes V.Urbonavičius įrašinėjo pokalbius ne su kokiu nors partijos kolega Vilniaus meru, o su „paksiniu” E.Lementausku, panorusiu neteisėtai praturtėti.
O pastarasis dėl šių įrašų ne tik vicemero posto neteko bei Lukiškių kameros gultą išbandė, bet galbūt bent jau iš dalies ir V.Navickui kelią į valdžią atvėrė.
Taigi naudingą partijai darbą V.Urbonavičius nuveikė. Paskatinimo vertas.
O ką Š.Skučas – lygiai taip pat privačius pokalbius įrašinėjo norėdamas atskleisti galimai visuomenei žalingą veiklą? Bet juk jis nieko naudinga partijai nenuveikė – atvirkščiai.
Pasak A.Kubiliaus, Vilniaus mero elgesį viešai pademonstravęs savivaldybės kontrolierius tik „organizuojasi partijos gretose vardan išpuolių prieš kitus partijos narius”.
Negi čia kreipsi dėmesį, kad tas „organizavimasis” paremtas konkrečiais savivaldybės kontrolieriaus įtarimais dėl neskaidrių ar bent jau vilniečiams finansiškai tikrai ne naudingiausių Vilniaus savivaldybės sprendimų.
O gal dabar kaip tik ir stengiamasi nukreipti dėmesį nuo skandalo esmės – net partijos bičiuliui kilusių įtarimų dėl kai kurių Vilniaus savivaldybės vadovų veiksmų?
Toks klausimas kyla matant, kad ne tik Priežiūros komitetas, bet ir A.Kubilius su V.Landsbergiu tarsi specialiai dėmesį sutelkė į asmeninius dviejų partijos narių santykius.
Ir turbūt ne veltui net Seimo pirmininkė I.Degutienė po partijos Priežiūros komiteto sprendimo pabrėžė neišgirdusi atsakymų į esminius klausimus: ar teisingos Š.Skučo keliamos abejonės dėl kai kurių Vilniaus savivaldybės sprendimų ir finansinių operacijų.
Būtent dėl tų, dėl kurių ir kilo Š.Skučo konfliktas su V.Navicku.
Ir dėl kurių savivaldybės kontrolierius dabar „gavo į ragus”, kaip įžvalgiai išpranašavo Vilniaus meras.
„Mes, politikai, turėtume ne bausti, o kaip tik skatinti žmones, kurie drįsta kelti į viešumą galimus neskaidrius susitarimus ar neteisingą elgesį, kitaip kalbos apie skaidresnę politiką taip ir liks tik kalbomis, o nusivylimas politika ir politikais dar stiprės”, – šie I.Degutienės žodžiai po Priežiūros komiteto sprendimo skambėjo tarsi balsas tyruose.
Ir tikrai neatrodo, kad būtent I.Degutienės pozicija bent kol kas būtų pajėgi sugriauti tą mafijos tylos kodą labiausiai primenantį naująjį konservatorių moralės kodeksą.
Tiesa, I.Degutienė taip pat turi šalininkų.
Ir netgi kalbos apie tai, kad pats Š.Skučo ir V.Navicko konfliktas – tai įvairių grupių Tėvynės sąjungos viduje kovos dalis, tikriausiai nėra vien iš piršto laužtos.
Bet ar tai įžiebia viltį?