Europiečiai dabar sudaro vos 7 proc. viso pasaulio gyventojų. XX a. pradžioje jie sudarė 25 proc. pasaulio gyventojų. Per pastaruosius 60 metų europiečių pagamintas bendrasis vidaus produktas (BVP) pasaulyje sumažėjo nuo 28 iki 21 procento.
Silpnėjant Europai sparčiai auga Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonomikos – vidutiniškai iki 10 proc. per metus. Atitinkamai didinamos šių šalių išlaidos gynybai. Didėja ir jų politinė įtaka sprendžiant pasaulines problemas – ar tai būtų klimato atšilimo klausimai, ar Iranas, ar bendradarbiavimas, užsitikrinant energetinius išteklius iš Afrikos.
NATO priklausančios šalys sau yra iškėlusios užduotį – gynybai skirti 2 proc. savo šalies BVP. Bet šį įsipareigojimą vykdo vos keturios ES šalys - Prancūzija, Didžioji Britanija, Graikija ir Bulgarija.
Šį pažadą šios šalys tęsi, nepaisant to, kad visas jas krizė taip pat stipriai palietė ir visos imasi griežtų taupymo priemonių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietija 2009 m. gynybai skyrė vos 1,3 proc. savo BVP.
Lietuva bendrame ES šalių kontekste nėra išimtis, ir niekas jai iš partnerių negali priekaištauti, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai ir didžiuliam nedarbui šalyje jos gynybos biudžetas bus mažesnis nei anksčiau. Kaip rodo mūsų pačių istorija, ne armijos dydis ir ne jai skiriamų pinigų kiekis, o vieningas tautos susitelkimas ir didelių socialinių įtampų nebuvimas garantuoja krašto saugumą. Daugiau ginklų ir daugiau pinigų ginklams nebūtinai reiškia daugiau saugumo.
Taupymo politiką gynybos srityje numato pačios didžiausios ES šalys: Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija – svarbiausi NATO ir ES karinių dalinių rėmėjai. Beje, jau dabar ES biudžete išlaidoms padengti trūksta 500 mln. eurų.
Europiečių taupymo politika turės įtakos ir visam NATO biudžetui. Nors NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas pastarajame viršūnių susitikime teigė, kad, nepaisant taupymo politikos, bus išlaikytas esamas NATO dalinių pajėgumas, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos ministras R.Gatesas reikalavo, kad prioritetas būtų skiriamas veikiančioms NATO ginkluotoms pajėgoms, tam pasipriešino Graikija ir Vokietija , o vėliau ir Prancūzija.
Šios Europos valstybės teigė, kad aljansas ateityje privalėtų sau kelti tik tokias užduotis, kurias įvykdyti jis yra pajėgus.
Vis dėlto rimtų karinių operacijų, kurios reikalauja didesnių materialinių ir žmogiškųjų resursų, tokių kaip Kosove, Afganistane ar Bosnijoje, europiečiai be JAV pagalbos jau dabar įgyvendinti nepajėgūs. „Ateityje europiečių indėlis NATO aljanse silpnės, kaip silpnės ir ES saugumo bei gynybos politika“, – teigia S.Froelichas.
Vis dėlto krizė ir taupymo politika europiečiams gali suteikti galimybių racionaliau apmąstyti savo gynybos politiką ir teikti prioritetą tarpvalstybinei kooperacijai ES šalių viduje, nereikalaujant daugiau pinigų iš biudžeto.
Vokietijoje sparčiai kuriami planai pereiti prie savanoriškos profesionalios kariuomenės, atsisakant visuotinės prievolės ir kai kurių rūšių ginkluotės. Tokiu būdu siekiama sumažinti išlaidas gynybai. Lietuvoje, atrodo, linkstama daryti priešingai, nors buvusi mažumos kairiojo centro Vyriausybė ketino kurti profesionalią kariuomenę.
Didžiosiose ES šalyse sklando idėja sukurti savo bendras ginkluotąsias pajėgas, kurios glaudžiai bendradarbiautų su NATO. Tačiau sunku pasakyti, ar šią idėją europiečiams pavyks įgyvendinti.
Iš didelių ES šalių krizė labiausiai smogė Didžiajai Britanijai. Naujoji konservatorių ir liberalų vyriausybė parengė griežtą taupymo planą, kuriame taupymas numatytas ir gynybos politikoje. Kai kurie ekspertai tikisi, kad taupymo politika britus gali pastūmėti glaudesnei kooperacijai su kitomis ES šalimis gynybos ir ginklavimo srityse.
Glaudesnis visų europiečių bendradarbiavimas galėtų sustiprinti ir pačią NATO organizaciją. Tačiau apskritai ES politika gynybos ir saugumo srityje nenuteikia optimistiškai ir neleidžia tikėtis, kad krizei pasibaigus ES išeis nugalėtoja ar taps stipresniu žaidėju pasaulio politikoje.