„Dauguma programų yra tikslinamos. Mokytojams reikia aiškaus
pasakymo, ką reikia mokyti, kiek giliai, kiek plačiai, tada iš
karto turinys susiaurėja“, - BNS antradienį sakė Ugdymo plėtotės
centro (UPC) Ugdymo turinio skyriaus vedėja Saulė Vingelienė.
Pasak jos, šiuo metu diskusijų tebekelia lietuvių kalbos bei
istorijos programos.
Šiemet ketinama patvirtinti vieną bendrą lietuvių kalbos
programą lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms, tačiau yra
parengti du alternatyvūs jos variantai. Todėl per porą mėnesių
teks apsispręsti, kurį variantą pasirinkti.
Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos
ekspertės Dainoros Eigminienės teigimu, pirmasis programos variantas
fragmentiškas, tuo metu antrajame išlaikomas „chronologinis ir
istorinis principas“.
„Jis atveria daugiau pasirinkimo laisvės galimybių, nes
atsiranda reiškiniai ir idėjos, kurios tarsi tampa savotiška ašimi
atrinkti autorius ir jų kūrinius“, - BNS sakė D.Eigminienė.
„Pirmasis variantas fragmentiškas, tarsi dėmesio centre
atsiduria tema ir pagal temą siūloma atrinkinėti kūrinius. Ir tai
yra, ko gero, klaidingas kelias mokykloje, nes ką galima lyginti, kai
baroko nuo renesanso neatskiri (...) arba atskiri labai abejotinais
kriterijais remiantis“, - svarstė mokytoja ekspertė.
Iš esmės atnaujinti planuojama ne tik lietuvių, tačiau ir
vidurinio ugdymo istorijos programą.
„Istorijos programą iš naujo perrašė, ir diskutuojama su
mokytojais, su bendruomenėmis, ar tikrai tokia programa, nes kitos
anksčiau aptartos daugiau“, - teigė S.Vingelienė.
Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje diskusijoje apie
vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektus S.Vingelienė sakė,
jog parengtame istorijos programos projekte atsisakyta tematikos, kuri
nagrinėjama pagrindinio ugdymo programoje, daugiau dėmesio skiriama
Lietuvos istorijos nagrinėjimui. Ekspertės teigimu, 11-12 klasėse
mokantis istorijos siūloma daugiau dėmesio skirti ir darbui su
istoriniais šaltiniais, jų analizavimui ir interpretavimui.
Tuo metu daugumos kitų dalykų programos, anot S.Vingelienės,
tiesiog koreguojamos.
Mokantis užsienio kalbų kitąmet siūloma atsisakyti bendrojo ir
išplėstinio kursų. Moksleiviams ketinama pasiūlyti tris kursus,
orientuotus į A2, B1 ir B2 kalbų mokėjimo lygius.
Kūno kultūros pamokose planuojama atsisakyti visiems vienodų
normatyvų, treniravimo, tokių „nesaugių ir ypatingai daug fizinių
bei psichologinių pastangų reikalaujančių pratimų“ kaip šuolis
per ožį.
Mokant matematikos bus skatinamas skaičiuotuvų, skaičiuoklių,
pavyzdžiui, Microsoft Excel, grafinių skaičiuotuvų, kompiuterinių
mokomųjų priemonių ar interaktyvios lentos panaudojimas.
Į vidurinio ugdymo bendrąsias gamtos mokslų programas
planuojama įtraukti aktualias biotechnologijų, nanotechnologijų bei
šiuolaikinių tyrimų metodų temas.
Viduriniame ugdyme ketinama didinti ir menų programų
pasirinkimą - bus siūloma mokytis dailės, šokio, muzikos ar
teatro.
Tuo metu vidurinio ugdymo technologijų programa siūlys mokytis
vienos iš šešias Lietuvos ūkio šakas atitinkančių technologijų
krypčių - taikomojo meno, amatų ir dizaino, tekstilės ir aprangos,
turizmo ir mitybos, statybos ir medžio apdirbimo, verslo, vadybos ir
mažmeninės prekybos bei mechanikos, mechaninio remonto.
Tarp gruodžio mėnesį planuojamų patvirtinti programų - ir
naujai parengta lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendroji
programa.