2. 2009 metais tuometis sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas tvirtino, kad reformos efektyvumas pagal pesimistinį scenarijų bus 369,9 mln. litų, o pagal optimistinį – 443 milijonai. Gal galėtumėte pakomentuoti, ar buvo pasiektas šis rezultatas? Jei šis rezultatas nebuvo pasiektas, kodėl?
Pastaruoju metu du kartus buvo didinamas apmokėjimo už paslaugas balas. Ar tai reiškia, kad nebuvo pasiekti A.Čapliko prognozuoti efektyvumo kriterijai ir iš anksto numatyti reformos tikslai?
3. Vienas iš reformos tikslų buvo optimizuoti paslaugas ir sutelkti sudėtingas operacijas bei procedūras dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai.
Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.
Kodėl siekiant pagerinti negausias šalies finansines galimybes reformoje nenumatyta turėti tik vieną tokį centrą? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir bendruomeninio teisingumo principas, kai apskritai nebuvo kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą?
4. Šių metų rugpjūtį „Veido“ publikacijoje „Sveikatos reforma galingiems negalioja“ skelbiama informacija, kad vienas iš pagrindinių reformą vykdančių pareigūnų – viceministras Martynas Marcinkevičius tuo pačiu metu eina ir vyr. gydytojo pareigas Vilniaus klinikinėje Vasaros ligoninėje. Ar reformos vykdymo prasme tai nėra akivaizdus interesų konfliktas, diskredituojantis reformos vykdymo metodus?
5. Kokie struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai buvo padaryti didžiosiose ligoninėse, kad jos efektyviai susidorotų su padidėjusiu pacientų srautu?
6. Kaip buvo vykdoma stebėsena bei kontroliuojama ir užtikrinama, kad nesumažėtų paslaugų kokybė, nemažą dalį paslaugų perkeliant į didesnes ligonines? Kokiu būdu didžiosios, t.y. respublikinės, universiteto, ligoninės pasiruošė padidėjusiam pacientų srautui? Ar yra žinoma, kiek pacientų laiku negavo pagalbos didžiosiose ligoninėse, nes dėl organizacinių priežasčių jie atvyko pavėluotai arba dėl to, kad didžiosiose ligoninėse trūko lovų?
7. Kaip su padidėjusiais krūviais susidorojo didžiųjų ligoninių gydytojai? Kokiu būdu tai yra vertinama?
8. Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad šiais laikais neįmanoma reformų įgyvendinti „iš viršaus“. Taip pat, kad reformos negali įvykti ir vien tik iš apačios. Reikalingas abiejų pusių bendradarbiavimas, ieškant bendrų sprendimų ir į reformos rėmėjus įtraukiant vis platesnį medicinos darbuotojų ratą. Gal galėtumėte pateikti tokių pavyzdžių iš Lietuvos sveikatos apsaugos reformos?
9. Pasaulyje slaugytojų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje labiau vertinamas ir skatinamas, jos atlieka daug įvairiapusiškesnes funkcijas tiek stacionaruose, tiek bendruomenėje. Sveikatos apsaugos ministerija tai pripažįsta, todėl reformos metmenų pristatyme teigiama: „Daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui.“ Kokių konkrečių priemonių imamasi, kad Lietuvoje prasidėtų šis procesas?
10. Tarptautiniai ekspertai prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus dauguma Vakarų Europos valstybių neturės galimybių daugiau lėšų skirti sveikatos apsaugai ir rekomenduoja pagrindinį dėmesį sutelkti sveikatos apsaugos efektyvumui gerinti.
Lietuvos sveikatos apsaugos veiksmingumas yra vienas žemiausių Europoje. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija taip pat teigia: „Buvęs kasmet didėjantis finansavimas nebepajėgė pagerinti situacijos. Šiuo metu nebedidėjantis, o netgi mažėjantis finansavimas sukėlė visišką sumaištį sistemoje ir apnuogino jos neefektyvumą.“
Gal galite pateikti sąrašą priemonių, kurių imasi ministerija, kad pagerintų sveikatos lėšų panaudojimo efektyvumą?
11. Viena iš pagrindinių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos neefektyvumo priežasčių yra labai silpnai ir mažai plėtojama ambulatorinė grandis. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija teigia, kad reikalinga ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra. Prieš prasidedant reformai, buvo teigiama, kad pinigai, sutaupyti iš stacionarinės medicinos, bus skiriami pirminės priežiūros grandžiai.
Gal galite pasakyti tokiu būdu sutaupytų finansinių lėšų sumą ir kiek iš tos sumos buvo skirta pirminei ambulatorinei grandžiai? Kokie kiti konkretūs žingsniai buvo žengti, stiprinant ambulatorinę grandį?
12. Pristatydama reformą SAM teigė, kad rajoninėse ligoninėse trūksta specialistų. Taip pat buvo teigiama, kad sveikatos priežiūros specialistus reikėtų nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį. Gal galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių specialistų buvo nukreipta į ambulatorinę grandį ir kokiais metodais bus (ar jau yra) įgyvendinamas šis procesas?
13. Didžiosiose Lietuvos ligoninėse yra specialistų perteklius. Dėl to nukenčia rengiami jaunieji gydytojai, nes jie negali gauti pakankamai klinikinio darbo patirties. Kokių priemonių ministerija imasi, kad būtų sprendžiamas šis klausimas?
14. Kokiu procentiniu dydžiu buvo sumažinti gydytojų, slaugytojų ir ligoninių administratorių atlyginimai? Ar mažinant šioms medicinos darbuotojų grupėms atlyginimus buvo išlaikytas socialinio teisingumo principas?
15. Kodėl atsitiko taip, kad iš visų medicinos darbuotojų jaunųjų gydytojų (rezidentų) algos mažėjo labiausiai – net 25 procentais? SAM duomenimis, vyresniųjų gydytojų algos mažėjo 13,6 procento.
16. 2009 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Korupcija yra akivaizdi problema. Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos sugebėjimus ir profesionalumą. Jie mano, kad ligoninės, kaip spaudimą daranti grupė, daro pernelyg didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai bei valdymui vietos ir respublikiniu lygiu. Esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas.“
Šį faktą pripažįsta ir pati ministerija, reformos metmenyse pažymėdama, kad Lietuvoje yra „neefektyvus valdymas visuose lygmenyse“. Kas yra atlikta per pastaruosius metus tam, kad situacija pasikeistų?
17. Praėjusiais metais SAM teigė, kad bus atlikta mokslinė analizė, kiek ir kokių paslaugų artimiausiais metais reikės kiekviename regione. Gal galite pateikti šios analizės rezultatus?
18. Ar Lietuvoje yra fiksuojamas išvengiamų mirčių rodiklis, kuris laikomas vienu geriausiu rodiklių vertinant sveikatos apsaugos efektyvumą? Jei taip, kaip jis pakito nuo reformos vykdymo pradžios?
19. 2009 m. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Nėra sukurtos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos, kuri užtikrintų, kad sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į poreikius (įskaitant fizinį prieinamumą) ir ekonomiškumą, arba leistų stebėti brangios įrangos saugumą ir tinkamą naudojimą.“
Seime pristatant tuometį ministrą A.Čapliką taip pat buvo parodyti iškalbingi skaičiai apie neefektyvų aparatūros panaudojimą ir neekonomišką aparatūros pirkimą. Ar sukurta minėta Pasaulio banko technologijų vertinimo sistema?
20. Pasaulio banko ekspertai teigia: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia įstatymus, kuriuose aprašomi paslaugų standartai ir vaistų skyrimo gairės, o Valstybinė ligonių kasa atlieka auditą ir stebi, kaip laikomasi standartų, tačiau nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje.“
Kokių žingsnių ministerija ėmėsi, kad pagerintų paslaugų kokybės stebėseną ir diegtų kokybės užtikrinimo kultūrą?
21. SAM reformos metmenų pristatyme buvo teigiama: „Įdiegus ligoninių valdybų ar kitą kolektyvinio valdymo modelį, kuris kontroliuotų ligoninių vadovų vienasmenius sprendimus, prisidėtų prie efektyvesnio įstaigų valdymo.“ Kokie kolektyvinio valdymo modeliai įdiegti arba kokius modelius ruošiamasi įdiegti artimiausiu metu?
22. Buvo teigiama, kad netikslinga finansuoti daugybės atskirų ligoninių. A.Čapliko pristatyme buvo teigiama, kad valstybės investicijų 2010–2012 metų programai buvo pateikta paraiškų nuo 18,8 mln. Lt iki 38,3 mln. Lt. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities ligoninės projekto Onkologinių susirgimų prevencijai, ankstyvosios diagnostikos gerinimui ir gydymui užtikrinti buvo prašoma 8 mln. Lt. Netikslinga pradėti šio naujo projekto įgyvendinimo, nes šio tipo paslaugos plėtojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ar tai buvo įgyvendinta?
23. Buvo teigiama, kad sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus nebebus tikslinga pradėti kai kurių naujų objektų (nuo 24,6 mln. Lt iki 34,6 mln. Lt). Citata iš A.Čapliko pristatymo: „Pavyzdžiui, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatų atnaujinimas ir medicinos paslaugų plėtra bei energetinio ūkio rekonstravimas kainuotų 8,8 mln. Lt.“ Ar tai buvo įgyvendinta?
24. Kuo baigėsi istorija dėl pozitronų emisijos tomografo? 2009 metais A.Čaplikas Seime teigė: „Vien ketinimas Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santariškių klinikoms ir Vilniaus universiteto onkologijos institutui įsigyti po pozitronų emisijos tomografą sutaupo ne mažiau nei 17 mln. litų.“
25. A.Čaplikas taip pat sakė: „Sujungus VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutu (VUOI), tikslinga svarstyti pagal tą pačią priemonę numatomų įsigyti 2 SPECT/CT poreikio pagrįstumą (po vieną VULSK ir VUOI); magnetinio rezonanso įsigijimo pagrįstumą VUOI, kadangi VULSK turimi magnetinio rezonanso aparatai nėra galutinai užimti (pagal VULSK atstovo informaciją); kompiuterinio tomografo pritaikyto spindulinės terapijos planavimui poreikio pagrįstumą. Taip galima būtų sutaupyti apie 13 mln. Lt.“
Šios įstaigos nebuvo sujungtos. Tačiau net jei jos nėra sujungtos juridine prasme, ar nebūtų galima tos aparatūros panaudoti ekonomiškai bet kuriuo atveju? Ar nebuvo per tą laiką nupirkta visa minėta aparatūra ir tokiu būdu iššvaistyta milijonai valstybės lėšų?
26. 2009 metais Seime tuometis ministras teigė: „Vilniaus miesto savivaldybės ligoninę sujungus su VšĮ Vilniaus miesto universiteto (VMUL) ir Vilniaus universiteto Antakalnio (VUAL) ligoninėmis, būtų galima svarstyti galimybę dienos chirurgijos paslaugų teikimą koncentruoti kurioje nors vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip siekiant efektyviau naudoti lėšas: VMUL medicininei įrangai įsigyti ir dienos chirurgijos operacinėms patalpoms rekonstruoti planuojama skirti iki 1,919 mln. Lt; VUAL dienos chirurgijos skyriaus įrangai įsigyti skirta iki 0,56 mln. Lt.“ Ar padaryta pažanga šia linkme?
27. Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 mln. litų į Klaipėdos ligoninę (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė) kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste.
Ar tai nėra akivaizdus neefektyvus Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir švaistymas? Įdomiausia tai, kad šis klausimas svarstomas tuo metu, kai vyksta teismo procesas dėl galimos didelio masto korupcijos Klaipėdos ligoninėje (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Įtariama, kad Klaipėdos ligoninės juristė Raminta Petkutė dalyvavo korupciniuose sandoriuose, kurių vertė galėjo siekti iki pusės milijono litų.
Ar planuojami 12 mln. litų nėra prizas šiai ligoninei už galimai įvykdytus ankstesnius sandėrius?
28. Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką, visiems yra žinoma, kad ligoninėse ir plaukas nuo galvos nenukris be vyr. gydytojo žinios. Todėl net ir visiškai naiviam pašaliečiui yra aišku, kad galimi R.Petkutės veiksmai buvo derinami su ligoninės administracija.
Kokių priemonių Sveikatos apsaugos ministerija ir joje egzistuojantis Kovos su korupcija skyrius imasi, kad būtų tinkamai įvertinta Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusi situacija? Šios ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga jau kelintą kartą įsipainioja į itin neaiškias istorijas, kurioms tik prasidėjus, jos stebuklingu būdu pasibaigia. 1999 m. Valstybės kontrolė nustatė galimus didelius pažeidimus, susijusius su laivuose dirbančių gydytojų finansavimu.
2004 metais Jonas Sąlyga kartu su eksministru Konstantinu Dobrovolskiu įsipainiojo į angiografo istoriją. Abi šios istorijos užgeso. Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Daug kalbame apie korupciją. Piktinamės, analizuojame šaknis, prognozuojame pasekmes. Tačiau pernai už korupcines veikas buvo pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą – nė vienas.“
Ar J.Sąlygos atvejis nėra vienas iš jų? Nejaugi R.Petkutės ir Klaipėdos ligoninės (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė) byla taps dar viena iš tokių?
29. Gerai ir tinkamai ištyrus šią bylą, nustačius visą suinteresuotų ir susijusių asmenų voratinklį bei išmokus šios bylos pamokas, jos išvadas būtų galima pritaikyti ir kitoms Lietuvos ligoninėms. Siūlau R.Petkutei iš anksto suteikti indulgenciją su sąlyga, kad ji išsamiai atskleis visas šios aferos aplinkybes. Argi to nereikia mums visiems ir Lietuvai?