„Mums uždraudė surengti mitingą prie Vyriausybės, bet niekas neuždraus kitomis teisėtomis formomis reikalauti suvaldyti augančias maisto produktų kainas, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką kuriant realias darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą“, - sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Ginčai dėl minimalios algos
Į gatves išėjusiesiems darbuotojų atstovams reikalaujant didinti minimalią algą iki 1000 litų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Mykolas Aleliūnas sako, kad tai problemų neišspręstų, esą reikia pirmiausia skatinti verslą.
"Minimalios algos padidinimas problemos neišspręs, spręsti reikia taip, kad ekonomika pajudėtų, reikia, kad kurtųsi smulkus verslas. (...) Atleiskime trejiems, gal penkeriems metams, tegu nemoka mokesčių, tegu augina verslo raumenis, kada jis bus prinokęs, mokės mokesčius", - sakė M. Aleliūnas.
Konfederacijos vicepirmininkas optimistinėmis prognozėmis dosnus nebuvo. "Algos kils tada, kada kils ekonomika. Šiandien mes esame dar, kaip vieni sako - duobėje, kiti - kad dar nesibaigė slinkimas žemyn. Šiandien įmonės, kurios turi eksportą, jos turi ir geras pajamas ir gali kelti algas", - teigė M. Aleliūnas.
Protestuojančiuosius aplankęs konfederacijos vicepirmininkas sakė esąs įsitikinęs, kad profsąjungos protestuoja ne prieš juos, o prieš susiklosčiusią situaciją. "Yra daug žmonių, kurie pragyvena labai skurdžiai, pragyvenimo lygis daugelio žmonių yra nepatenkinamas, minimalioji alga, kuri buvo anksčiau, yra nuvertėjusi, žmonių noras gyventi yra natūralus. Jie nori pirma - dirbti, antra - uždirbti", - kalbėjo M.Aleliūnas.
Tuo tarpu, protestuotojų įsitikinimu, darbdaviai taip pat galėtų prisidėti prie to, kad padėtis pagerėtų. "Protestuojame prieš skurdą, prieš Lietuvoje didėjančią socialinę atskirtį ir norime, kad kiltų atlyginimai, kad būtų teisingas apmokėjimas už viršvalandžius, kad krizė nebūtų sprendžiama pačių darbuotojų sąskaita. Jeigu žiūrėtume statistiką, tai per antrą šių metų ketvirtį pelnai padidėjo 2,5 karto, o atlyginimai nukrito 5,7 proc. Tai yra neteisinga", - sakė Trišalės tarybos narė nuo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Profsąjungos vadovė neslėpė nusivylimo tuo, kad nebuvo leista rengti mitingo sostinės centre.
"Mes net nesuprantame tokio elgesio, nes esame piliečiai, gyvename toje šalyje ir turime teisę reikšti savo nuomonę, ir Lietuvos teritorija mums visiems priklauso", - sakė G.Gruzdienė.
Sudegino Nacionalinį susitarimą
Prie Profesinių sąjungų
konfederacijos trečiadienį sudegintas dar praėjusiais metais
pasirašytas Nacionalinis susitarimas, taip parodant, kad valdžia
nesilaiko savo pažadų. Į mitingą prie profsąjungų būstinės
susirinko daugiau kaip 200 žmonių.
Trečiadienį Vilniuje ir regionuose nuvilnijo profesinių sąjungų
protesto akcijos.
Piketuotojai reikalauja, kad mėnesinis darbo užmokestis būtų ne
mažesnis nei 1200 litų, kad būtų skatinamas vidaus vartojimas,
darbo vietos būtų kuriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų
lėšomis. Anot jų, 2010-ieji tapo didėjančio skurdo ir socialinės
atskirties metais.
Per šimtą protestuojančių profsąjungų narių, susiskirstę
grupelėmis po devynis asmenis ir nešini plakatais, praėjo pro
Vyriausybę. Čia susirinkti ir išreikšti savo nuomonės jiems nebuvo
leista.
„Tai sudarė tam tikras problemas, paties mitingo nebuvo. Mūsų
žmonės buvo instruktuoti, ir jie grupelėmis po devynis žmones,
papiketavę prie ministerijų, susirinko čia, praėjo pro Vyriausybės
įėjimą, išreikšdami tam tikrą panieką Vyriausybei“, - sakė Lietuvos
profesinių konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas
žurnalistams trečiadienį.
Leidimo mitingui neišdavime LPSK vadovas įžvelgia konservatorių
susitarimus. „Man atrodo, kad dėl neleidimo susirinkti čia
prisidėjo kažkiek ir Vyriausybė, kadangi konservatoriai valdo ir
Vyriausybę, ir Vilniaus savivaldybę“, - sakė A.Černiauskas.
Profsąjungų konfederacijos vadovas piktinosi, jog
organizatoriams nebuvo pateiktas argumentuotas paaiškinimas, kodėl
neišduodamas leidimas, kaip to reikalauja įstatymas, o vietoj to
išduotas leidimas ten, kur jie neprašė - 16 val. prie „Siemens“
arenos.
„Jie turėjo laikytis įstatymo ir išduoti arba neišduoti, ir
tada mes galėtume skųsti teismui. Dabar apskųsta teismui, bet
teismas nenagrinėja skubos tvarka, o sprendimas bus priimtas
pavasarį. Pavasarį mes sužinosime, ar rugsėjo 29 dieną galėjome ar
ne čia susirinkti ir išsakyti savo nuomonę Vyriausybei“, - sakė A.
Černiauskas.
Pasak LPSK pirmininko, susidomėjimas organizuotu mitingu buvo
didžiulis, planavo atvykti apie 4 tūkst. žmonių.
„Paskutiniu momentu nusprendėme nevykti, rengti protesto
akcijas vietoje. Šiandien tai vyksta visoje Europoje ir ne kažkur
miesto šonuose, o centrinėse aikštėse, prie valstybinių
institucijų, o Lietuvoje, palaikant Vilniaus ir Europos akcijas,
vyks piketai Kaune, Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose, Šiauliuose,
o Utenoje 17 val. bus mitingas prie Savivaldybės“, - teigė A.
Černiauskas.
„Labai ciniškai skamba gerbiamo premjero ir finansų ministrės pareiškimai, esą ir jie gali pradėti badauti. Sutikdami užimti vienus svarbiausių šalies valdymo institucijų vadovų postus, tiek premjeras, tiek visas ministrų kabinetas preziumuoja, kad jie sugeba atlikti tą darbą, kurį įsipareigojo atlikti“, - sakė pareigūnų bado akcijos organizatorė, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Rugsėjo 29-ąją, trečiadienį, Europos profesinių sąjungų kovos su neadekvačiai griežtomis taupymo priemonėmis, neseniai priimtomis daugelyje Europos šalių, bendrų veiksmų dieną Briuselyje vyks demonstracija, rengiama Europos profesinių sąjungų konfederacijos. Protestai, kaip praneša BBC, taip pat numatyti Latvijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Italijoje, Airijoje ir Serbijoje. Į gatves taip pat išėjo ir ispanai.
Manipuliuojama, kad brangsta žaliavos
Daugiausiai susirinkusiųjų, per 40, buvo prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK). Pasak piketuotojų, ši vieta didelio protestuotojų dėmesio sulaukė, nes LPK "sėdi pagrindiniai darbdaviai".
Pramonininkai manipuliuoja, teigdami, kad pabrango žaliavos ir dėl to kyla maisto produktų kainos, įsitikinusi Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga.
"Paradoksali situacija, kad per krizę įmonės pradėjo daugiau uždirbti. Dabar bandoma manipuliuoti, kad lyg ir brangsta žaliavos, visa kita, žmonėms tose įmonėse mažinamos algos. Pasinaudojus bumu, kad pabrango žaliavos, keliamos kainos. Taip bus dar labiau nuskurdinami žmonės, bet patys pramonininkai daugiau uždirbs. (...) Manau, reikia prisiminti tą seną šūkį - mes nemokėsime už jūsų krizę", - Eltai sakė Klaipėdos regiono Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovas Raimondas Tamašauskas.
Prie Aplinkos ministerijos susirinkę piketuotojai negailėjo kritikos ministerijos kuruojamai daugiabučių renovacijai. Plakatais su užrašais "Kur renovacijos pinigai?", "Ar mažėjant finansavimui, mažėja ir stresas darbe?", "Darbuotojai - ne vergai" susirinkusieji bandė atkreipti dėmesį.
"Šitoje ministerijoje iš tikrųjų nemažai pinigų buvo skirta renovacijai, neaišku, kur tie pinigai nuėjo. Darbo vietos mažinamos, Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbantys darbuotojai atleidžiami iš darbo. Pasisakome prieš tokią Aplinkos ministerijos politiką, o, be kita, pasisakome prieš visą Vyriausybės vykdomą politiką. Tas ekonominis taupymas nieko neatnešė - nedarbas viršija 18 proc., žmonės emigruoja, darbo vietų realiai nekuriama, viskas tik popieriniuose planuose. Kas darosi šiandien valstybėje - baisu", - kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas Vitalius Jarmontovičius.
Nemažas būrys piketuotojų susirinko prie Finansų ministerijos - piketuotojai irgi susiskirstė į penkias grupeles. Palaikyti piketuotojų su savo vėliavomis atvyko partijos "Frontas" nariai. Susirinkusieji Finansų ministeriją vadino "firma", netikslingai švaistančią pinigus.
Piketuotojai reikalauja, kad mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1200 litų, kad būtų skatinamas vidaus vartojimas, darbo vietos būtų kuriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Anot jų, 2010-ieji tapo didėjančio skurdo ir socialinės atskirties metais.
Profesinių sąjungų atstovai prie Ūkio ministerijos pagrindinį dėmesį skyrė ūkio skatinimui, energetikos problemoms.
"Energetikai lobsta - žmonės skursta. Lietuva, pabusk!", - kalbėjo protestuotojas.
Grupelėmis praėjo pro Vyriausybę
Per šimtą protestuojančių profsąjungų narių, susiskirstę grupelėmis po devynis asmenis ir nešini plakatais, praėjo pro Vyriausybę. Čia susirinkti ir išreikšti savo nuomonės jiems nebuvo leista.
"Tai sudarė tam tikras problemas, paties mitingo nebuvo. Mūsų žmonės buvo instruktuoti, ir jie grupelėmis po devynis žmones, papiketavę prie ministerijų, susirinko čia, praėjo pro Vyriausybės įėjimą, išreikšdami tam tikrą panieką Vyriausybei", - sakė Lietuvos profesinių konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas žurnalistams trečiadienį.
Leidimo mitingui neišdavime LPSK vadovas įžvelgia konservatorių susitarimus. "Man atrodo, kad dėl neleidimo susirinkti čia prisidėjo kažkiek ir Vyriausybė, kadangi konservatoriai valdo ir Vyriausybę, ir Vilniaus savivaldybę", - sakė A. Černiauskas.
Kad nepažeistų įstatymo, praėję po devynis asmenis, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė prie Seimo ir aplankė ten badaujančius pareigūnus. Vėliau planuojamas mitingas prie LPSK būstinės.