„Mes esame turbūt psichologiškai sau įsikalbėję
nevisavertiškumo kompleksų ir tam reikia laiko, tai reikia
įveikti, tam reikia sėkmės pavyzdžių, tai ką matome paskutiniu
metu, kai į Lietuvą ateina ir stambios pasaulinio garso užsienio
kompanijos, tam reikia, kad kiekvienas žmogus pajustų ekonomikos
gerėjimą“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.
„Visa tai yra natūralu, bet svarbiausias dalykas yra mums patiems
patikėti, kad jei šiandien nėra gerai, tai neturi būti visą
laiką, ir patikėti, kad tikrai galime pasiekti to, ką galėtume
vadinti Lietuvos sėkmės istorija“, - tikino ministras pirmininkas.
Trečiadienį A.Kubilius, Kopenhagos verslo mokyklos vadovams ir
studentams pasakodamas apie projektą „Lietuva 2030“, pareiškė, kad
po kelių dešimtmečių Lietuva pralenks Vakarų Europą.
„Lietuva - nedidelė, dinamiška, atvira šalis. Esu tikras, kad
ir po 10, 20, 30 metų ji bus pasiruošusi mąstyti novatoriškai,
veikti greitai ir drąsiai. Jei ne gyvenimo kokybe, tai savo dinamizmu
Lietuva pralenks Vakarų Europą“, - tuomet Ministro pirmininko
tarnybos Spaudos tarnybos pranešime cituotas A.Kubilius.
Šie jo žodžiai internetinėje erdvėje sulaukė audringos
reakcijos.
„Aš mačiau tas reakcijas, šiek tiek linksmai nuteikė“, - apie
pasirodžiusius komentarus po išplatinto pranešimo kalbėjo
premjeras.
Jis tvirtino susitikęs su Danijos verslo lyderiais ir visur
dėstęs panašią poziciją. Premjero teigimu, Danijos verslo elitas
rimtai tikėjo tokiais jo žodžiais.
„Galbūt su mūsų tikėjimu savo sėkme yra šiokių tokių
problemų, o šiaip tikrai nematau, kodėl mes neturėtume tikėti
tokia Lietuvos sėkme“, - tvirtino ministras pirmininkas.
Premjeras nepatenkintas oro vežėjus kontroliuojančiomis institucijomis
Atsižvelgdamas į tai, kaip yra sprendžiamos problemos, susidariusios dėl finansinių sunkumų turinčios skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“, premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jo netenkina oro vežėjus kontroliuojančių institucijų darbas.
„Tikrai manęs netenkina kontroliuojančių institucijų darbas ir tikrai nemanau, kad turėtų būti ir toliau taip, kad kurie nors iš oro vežėjų ir toliau galėtų artėti prie bankroto, ir po to toliau pardavinėti bilietus ir kelias dešimtis tūkstančių žmonių palikti, liaudiškai tariant, ant ledo. Į tai turėsime atkreipti rimtą dėmesį, nes antrą kartą jau gauname labai panašią pamoką“, - sakė A.Kubilius ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“.
Vyriausybės vadovas mano, kad į tokią situaciją Lietuva pakliuvo labai stengdamasi pritraukti oro vežėjus.
„Po Lietuvos avialinijų bankroto mes dėjome visas pastangas rasti, siūlyti, vilioti pačius įvairiausius vežėjus, kad tiesioginių skrydžių skaičius iš Vilniaus būtų kiek galima greičiau atkurtas. Yra pavykę nemažai pasiekti, bet galbūt noras kiek galima greičiau atstatyti padėtį ir sudarė tas aplinkybės, kad kai kada licencijos buvo išduodamos tokiems skrydžiams kai kurioms kompanijoms nelabai racionaliai pasižiūrint į jų galimybes skrydžius realiai realizuoti ir vykdyti“, - sakė A.Kubilius.
ELTA primena, kad iki ketvirtadienio darbo dienos pabaigos skrydžių bendrovė turi pateikti Susisiekimo ministerijos licencijavimo komisijai reikalingą informaciją, kad gali tęsti veiklą.
Pasak Licencijavimo komisijos pirmininko, susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, papildoma informacija turi apimti įrodymus, kad oro vežėjas 12 mėnesių gali vykdyti savo turimus ir galimus įsipareigojimus. Nei Susisiekimo ministerija, nei Civilinės aviacijos administracija (CAA) tokių duomenų iki šiol neturi.
Penktadienį posėdyje bus priimtas sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo.
Sukaupus rezervą daugiabučio remontams gyventojai tik laimėtų
Premjero A.Kubiliaus įsitikinimu, surinkus rezervą daugiabučio remontams jo gyventojai tik laimėtų. Vyriausybės vadovas primena, kad ir dabar, neklausdamas gyventojų, namo administratorius imasi spręsti ištikusias rimtas problemas, o po to surenka pinigus.
"Aš tikrai nesiimčiau labai vertinti paties sprendimo. Aš tik norėčiau priminti, kad ir šiandien galioja tokia sistema. Jeigu daugiabučiame name įvyksta koks nors gedimas, pavyzdžiui, prakiūra namo stogas, tai namo administratorius neklausdamas gyventojų imasi tą namą remontuoti, kol vanduo neužliejo visų, ne vien tik ketvirto aukšto gyventojų. Po to prašoma tame name gyvenančių gyventojų susimokėti už remonto darbus", - sakė A.Kubilius ketvirtadienį interviu "Žinių radijui".
Pasak Premjero, dabar yra siūloma reguliariai rinkti įmokas, kad būtų sukauptas pinigų rezervas, kurį būtų galima po to panaudoti svarbiems namo remonto darbams.
"Jis būtų nuolat kaupiamas, ir nuo to laimėtų tik visi gyventojai, nes prižiūrėti savo namą tai ne Vyriausybės, ne kokio nors administratoriaus, o pačių gyventojų atsakomybė", - sakė A.Kubilius.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis būtų numatomos privalomos įmokos daugiabučių remontui. Tam dar turi pritarti Seimas.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra užsiminęs, kad toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadratiniam metrui buto ploto.
Privalomo mokesčio daugiabučių gyventojams įvedimui nepritarimą yra pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu Lietuvos televizijai šalies vadovė yra sakiusi nesutinkanti, kad mokestis būtų renkamas priverstinai.
"Tokie panašūs mokesčiai egzistuoja Vakarų Europoje, bet jie remiasi bendruomenių pritarimu ir jos pačios įveda mokesčius, prievartinių mokesčių tokių būti negali", - teigė D.Grybauskaitė.