„Tas fenomenas, kai nuo pradžios pasikeičia kaina vos ne tris
kartus, yra labai blogas. Todėl būtina tikrinti, kaip tai įvyko ir
kodėl“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė.
Taip D.Grybauskaitė įvertino Valstybės kontrolės išvadas,
atskleidusias, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)
valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367
mln. litų.
Susidariusią situaciją prezidentė pavadino sudėtinga.
„Iš tiesų situacija yra sudėtinga dėl to, kad projektas
keitėsi jo vystymo eigoje, daugelis procesų buvo valdomi ne vienos
institucijos, o kelių, tiesiogiai vienos atsakingos institucijos
nebuvo“, - sakė ji.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto
iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų
rūmus.
Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta
audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus
papildomų duomenų.
Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo
projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas
pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują
pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.
Projekto vykdytojai teigė, kad projektas pabrango dėl statybos
darbų ir medžiagų kainų augimo, be to, bestatant rūmus bei
atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis - jų gerokai
padaugėjo.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų.
Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių
rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš
keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.