Takas iš knygų sukėlė šoką
Po kojomis gulinti „Ikimokyklinio amžiaus vaikų anatomija ir higiena“, „Vaikų ligos“ bei kitokie leidiniai žmones ne tik nuteikia nemaloniai, bet ir šokiruoja.
Vieni neįprastą taką bando peršokti, kiti, prieš žengdami ant knygos, stabteli ir servetėle nuo batų nusivalo gatvės purvą, treti per knygas prastypčioja ant pirštų galų.
Savaitę knygos gulėjo taip, kad jų nebuvo įmanoma aplenkti.
Vėliau, po pasipiktinusių skaitytojų skambučių, knygų takas buvo pertemptas į kitą vietą, kad jį mindytų tik išeinančių bibliotekos lankytojų kojos.
Skaitytojus erzinantis kilimas bibliotekoje gulės iki spalio pradžios.
Manė, kad knygas trypti pasmerkė iš taupumo
Mindyti pasmerktos knygos yra menininko Sigito Laurinavičiaus kūrybinis projektas.
Instaliaciją „Grindys“ tapytojas išdėliojo ne tik prie pat įėjimo. Dar keletas tokių pat knyginių kilimų guli kitose bibliotekos erdvėse.
„O Viešpatie, kas čia dabar? Kodėl tos knygos ant žemės?“ - žvilgtelėjęs, ką mindo, šūkteli vos ne kiekvienas lankytojas.
Bibliotekos darbuotojos sakė, kad žmonių veiduose matyti sutrikimas, nepatogumas, jaudulys dėl nemalonaus veiksmo, kurio nėra kaip išvengti.
Batais užlipę ant knygų skaitytojai jaučiasi tarsi kalti, suka akis į šoną.
Knygų užtvarą įveikusios ir iš bibliotekos išėjusios vyresnio amžiaus skaitytojos garsiai stebėjosi ir piktinosi, kad biblioteka tokiu būdu tikriausiai taupo, vietoje keičiamų kilimėlių sumanė panaudoti senas knygas.
„Pati mintis gal ir nieko: popierius nuo batų sugeria drėgmę ir purvą, todėl nurašytų leidinių ir priklojo palei duris. Betgi toks taupymas - didžiausia šventvagystė. Ką ne ką, tik ne knygą po kojomis dėti“, - piktinosi moterys.
Apsauga susirūpino, ar viskas gerai
Keletas pasipiktinusių skaitytojų skambino bibliotekos direktorei Rimai Maselytei ir klausė, ar ji žinanti, jog knygas reikia gerbti.
„Kalbėdama su menininku apie ekspoziciją šiek tiek kitaip įsivaizdavau parodą.
Susidariau įspūdį, kad iš knygų bus pastatyti tarsi vartai, simbolizuojantys ėjimą į gyvenimą. O kūrėjas paklojo grindinį“, - dėl nesusipratimo apgailestavo R.Maselytė.
Kad paroda smarkiai skiriasi nuo lūkesčių, R.Maselytė sužinojo iš apsaugos darbuotojų po savaitgalio, per kurį menininkas ruošė ekspoziciją.
„Prieš atidarydami biblioteką lankytojams, apsaugininkai manęs paprašė ateiti ir pažiūrėti, ar viskas su ta paroda gerai. Kiek sutrikę jautėsi ir bibliotekos darbuotojai“, - reakcijos neslėpė direktorė.
Pati R.Maselytė ant knygų tako atsistoti dar neišdrįso.
Nesitikėjo aštrios visuomenės reakcijos
Knygų kilimui S.Laurinavičius naudojo mokyklų bibliotekų seniai nurašytas, į makulatūrą atiduoti paruoštas knygas. Iš storų knygų viršelių menininkas sudėliojo spalvinę mozaiką.
Knygas jis pateikė lyg gyvenimo kelio metaforą.
Spaudinių kilimas nelygus, vienos knygos plonesnės, kitos storesnės, einant už jų galima užkliūti ir pargriūti. Lygiai kaip gyvenime, ne visad keliai būna lygūs, būna duobėtų ir nepatogių, kuriuose suklumpama.
Panevėžio kolegijoje dailės disciplinas dėstantis S.Laurinavičius sakė, kad su instaliacija „Grindys“ nesitikėjo aštrios visuomenės reakcijos.
Menininkas neturėjo tikslo pažeminti knygos. Ši akcija - tarsi lakmuso popierėlis, leidžiantis kiekvienam pasitikrinti knygos svarbą savame gyvenime.
Žmonių reakcija rodo, kad knyga nėra nuvertinta ar užmiršta, kaip vis dažniau deklaruojama.
„Norėjau pažiūrėti, ar žmonės, lipdami ant knygos, jaučia tą patį, ką ir aš. Gavau atsakymą: jaučia gal net aštriau“, - pavykusiu meniniu projektu džiaugėsi kūrėjas.