Minėjime kalbėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog prieš penkiasdešimt metų priimta rezoliucija šiandien mums atskleidžia istorinę vertę tų veiksmų, kurių laisvoji Europos dalis ėmėsi siekdama, jog pasaulis nepamirštų iš politinio žemėlapio ištrintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
„Dokumento tekste asamblėjos nariai, - savo šalių piliečių vardu - ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, jog komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija. Rezoliucija taip pat ragino Europos Tarybos šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį“, - kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, ši rezoliucija patvirtino, kad, remiantis tarptautine teise, Baltijos valstybės išlieka nepriklausomu tarptautinės teisės subjektu. Lietuva, Latvija ir Estija išsaugo galimybę laisvu tautų apsisprendimo keliu siekti nepriklausomybės. Tai suteikė naujų vilčių Baltijos tautoms, jog įmanoma toliau tęsti kovą, išnaudojant visas neginkluoto pasipriešinimo formas, jaučiant tarptautinės bendruomenės palaikymą.
„Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų geležinės užuolaidos išorėje. Europos šalių parlamentarų rezoliucija yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės“, - pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Įžanginėje kalboje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad šis 1960 metų pareiškimas, kartu su 1983 metų Europos Parlamente priimta kita rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, buvo svarbiausi Europos parlamentinių institucijų paskelbti oficialūs dokumentai, kuriais pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija. „Juose, be kita ko, buvo raginama Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų apsisprendimo principu“, - sakė I. Degutienė.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šios rezoliucijos yra svarbios ir politiškai, ir istoriškai.
„Tačiau šiandien norėčiau akcentuoti mūsų moralinio palaikymo ir solidarumo momentą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja prieš 50 metų itin aukštu lygmeniu išreiškė įsitikinimą, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų noro gyventi laisvai ir demokratiškai“, - sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad šiais dokumentais demokratinės Vakarų pasaulio institucijos patvirtino, jog Europos valstybių piliečiai mūsų neužmiršo, nepaliko vienui vienų prieš galingiausią to meto imperiją ir laukia Baltijos šalių, kaip laisvų valstybių, sugrįžtant į Europos šeimą.
„Tai buvo labai svarbu ne tik mums - okupuotoms Baltijos valstybėms. Tai buvo svarbu ir visai laisvai Europai, patvirtinusiai, kad jos politika pirmiausia yra grindžiama vertybiniais pamatais. Štai todėl šie dokumentai ir šiandien turi svarbią reikšmę mums visiems“, - sakė I. Degutienė.
Seimo pirmininkė padėkojo visiems, kurie okupacijos metais kalbėjo už mus, atstovavo mūsų svarbiausiems tikslams, atstovavo tiesai ir moralei.
„Šiandien mūsų garbės reikalas - padaryti viską, kad Lietuvos sugrįžimą į tarptautinę bendruomenę ir buvimą joje ženklintų prasmingi darbai ir tos pačios vertybės, kurių laikėsi Europos tarybos Parlamentinė Asamblėja: pagarba žmonėms, pagarba tautoms, pagarba jų teisei patiems tvarkyti savo likimą. Mokėkime deramai pasinaudoti tuo, kas iš tautos ir valstybės tikslų tapo tautos ir valstybės galimybėmis“, - sakė I.Degutienė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto inicijuotame minėjime taip pat kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Ramojus Kraujelis.
Šia Danijos parlamentarės Marie-Antoinette von Lowzow ir jos bendražygių inicijuota rezoliucija Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pasmerkė prievartinę Baltijos šalių okupaciją ir išsakė viltį, kad Baltijos šalys išsivaduos iš komunizmo priespaudos. Tai buvo pirmas jungtinis Europos atsakas į brutalų Baltijos šalių pavergimą siekiant sunaikinti jų valstybingumą ir tautinę tapatybę.