Per ne visą kovo mėnesį NMA pateikta daugiau nei 100 paraiškų, pagal kurias beveik dvigubai viršyta šiai paramai skirta suma. Todėl paraiškų teikimas buvo sustabdytas, o priimtųjų vertinimas tęsėsi pusmetį.
Pagaliau birželio 19 d. NMA Investicinių priemonių administravimo problemų sprendimo komisija pasiūlė visus energetinius projektus traktuoti kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo kriterijų, nes nežinoma, kokia elektros energijos kaina bus po penkerių metų.
Joniškio r. ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai vieni pirmųjų gavo pranešimą, kad jų parengtas vėjo jėgainės projektas ir verslo planas netinkami finansuoti. „Mes taip džiaugėmės, kad galėsime gauti ES paramos savo elektrinei pasistatyti. Ruošdami dokumentaciją jautėme visų institucijų nemažą paramą ir geranoriškumą. Ypač daug padėjo rajono administracija, neslėpdama pasitenkinimo, kad ir Joniškyje atsiras vėjo jėgainė. Kai NMA pridavėme dokumentus, džiugesys kaipmat išblėso. Pajutome nepagrįstą ir perdėtą priekabiavimą prie menkiausių netikslumų. Susidarė įspūdis, jog viskas daroma, kad projektas būtų atmestas. Galų gale, kai jau visi netikslumai buvo patikslinti ir neliko pagrindo jį atmesti, tada priimtas sprendimas šios srities nefinansuoti, – „ŪP“ guodėsi R. Vasiliauskas ir retoriškai klausė:
- Kas čia vyksta? Dar pavasarį buvo sveikintinas toks verslo plėtojimas, o rudeniop pasirodė, kad tokia veikla Lietuvoje nereikalinga.
Sužinojusi, kad stabdoma parama atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo plėtrai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) informavo Prezidentę ir kreipėsi į Premjerą dėl nepatenkinamo ES lėšų įsisavinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III veiklos kryptį „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas.“ LVLS reikalauja skubaus susitikimo su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi, kad išsiaiškintų, kodėl Žemės ūkio ministerija rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė visas ūkininkų paraiškas gauti ES paramą, kurios susijusios su alternatyviosios elektros energetikos plėtra kaimo vietovėse.
LVLS susirūpinimas alternatyviosios elektros energetikos plėtra neatsitiktinis reiškinys. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas yra viena prioritetinių šios partijos programos veiklos krypčių. LVLS siūlymu, į rengiamo Atsinaujinančios energetikos plėtros įstatymo projektą įrašyta nuostata: „Užtikrinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, kad atsinaujinančios energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų 23 proc.“
Apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrą kalbama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau, deklaruodamos siekį mažinti Lietuvos priklausomybę nuo įvežtinių energijos šaltinių (naftos, dujų, anglies), visos vyriausybės kurpė arba koregavo nacionalinės energetikos strategijas, kuriose kaip panacėja akcentuojama atominės elektrinės statybos būtinybė.
Kaip kitos, taip ir ši dabar plačiai svarstoma strategija neišvengia kritikos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio įsitikinimu, Lietuva, pasistačiusi atominę elektrinę, suskystintų dujų terminalą, požeminę dujų saugyklą, pasiektų viena – iš dalies diversifikuotų pirminių energijos išteklių importą. Bet tai nėra energetinė nepriklausomybė, nes vis vien reikėtų įsivežti iškastinį ar branduolinį kurą. Be to, Lietuvai geriausiu atveju teks tik ketvirtadalis atominės elektrinės pagamintos energijos, likusioji dalis priklausys investuotojams – Latvijai, Estijai bei Lenkijai. Lietuva viena prisiima riziką dėl branduolinės katastrofos ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo, nors iki šiol nesutvarkytos jau nebeveikiančios AE atliekos, vis dar esančios konteineriuose. Vokiečiai savo AE atliekas laidojo Rusijos Sibiro platybėse. Mums teks jas užkasti savo žemėse – tesižinos, ką su jomis daryti, ateinančios kartos. Šiandieninei Lietuvos Vyriausybei tai nė motais.
Nekreipiamas dėmesys į 2009 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Nemuno ir Baltijos pajūrio krašto gyventojų Ragainės deklaracijoje išsakytą nuomonę ir reikalavimus dėl branduolinės energetikos. O joje, be kita ko, rašoma: „Apgailestaudami, kad ES darnaus vystymosi politika neapsaugo naujų ES šalių nuo korumpuotų monopolijų brukamų pragaištingų branduolinių technologijų, pasipiktinę, kad vietos oligarchinės grupuotės savo finansiniais interesais, nesiskaitydamos su priemonėmis, siekia pastatyti Lietuvoje, Rusijoje (Kaliningrado sritis), Baltarusijoje ir Lenkijoje atomines elektrines, stebėdami, kaip parsidavėliai partiniai karjeristai vietoje vienos Ignalinos atominės elektrinės keliamų pavojų išprovokavo ketinimus sukurti Branduolinį Baltijos „Černobilio“ katilą, pritardami Rusijos Kaliningrado srities gyventojų pasipriešinimui atominės elektrinės Ragainėje (Neman) statybai, Europos, Lietuvos bei Kaliningrado srities gyventojų dabarties ir ateities kartų interesais reikalaujame: pasmerkti nepasiteisinusių branduolinės energetikos technologijų naudojimą ir uždrausti šią nesaugią energetikos rūšį visiems laikams, (...) paraginti Lietuvos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, siekiant apsaugoti dabarties ir ateities kartas nuo pragaištingo Černobilio katastrofos likimo, paskelbti Lietuvą nebranduoline zona ir pareikalauti, kad visoje Europoje nebūtų statomos atominės elektrinės.“
„Siekimas Lietuvoje žūtbūt pastatyti branduolinę jėgainę yra nusikaltimas Lietuvos žmonėms, dabarties ir ateities kartoms“, – sako Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas dr. Stasys Paulauskas. Pasak jo, branduolinės energetikos grėsmę pripažįsta ir vokiečiai, vadindami ją „juodais pinigais“.
Nuosekliai ir griežtai prieš atominės elektrinės statybą pasisako Lietuvos valstiečiai liaudininkai. Šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atominę elektrinę laiko didžiausia skriauda šalies visuomenei, Lietuvos žmonių apgavyste, milijardinių lėšų išeikvojimu. Jo įsitikinimu, tikrą energetinę nepriklausomybę Lietuva gali pasiekti tik sparčiai plėtodama atsinaujinančią energetiką iš vietinių pirminių energijos šaltinių. R.Karbauskis svarbiausiu ir didžiausią energijos potencialą turinčiu šaltiniu laiko biomasę.
Tačiau jos panaudojimas energijos gamybai šiandien yra apgailėtinoje padėtyje. „Mes jau antri metai sakome – baikite šnekėti apie atominę elektrinę. Investicijas skirkite biomasei auginti, juk turime pusę milijono hektarų nedirbamos žemės, miškuose pūva didžiuliai energijos resursai – kirtimo atliekos, šakos, kelmai, laukuose – ritiniai nepanaudotų šiaudų. Premjerui siūlėme, kad būtų sudaryta darbo grupė alternatyviųjų energijos šaltinių panaudojimo plėtros klausimais. Bet niekas nejuda iš vietos. Matyt, esmė ta, kad geriau pastatyti AE, dujines elektrines, bet tik neįsileisti bioenergetikos, kuri gali sugriauti kai kurių verslininkų verslą,“ – „ŪP“ aiškino alternatyviosios energetikos plėtros sąstingio priežastis LVLS vadovas.
Argumentai, kuriais remiasi R. Karbauskis, svarūs ir neginčijami. „Ignalinos ir Šilutės rajonuose, kur merai Bronis Ropė ir Virgilijus Pozingis - mūsų partijos nariai, šilumos energijai gaminti nenaudojamas iškastinis kuras. Ten šiluma gaminama iš biomasės ir yra pigiausia šalyje. Tad mes ir sakome, kad nieko nereikia kurti, ieškoti, atrasti. Yra gyvas pavyzdys, kuriuo turėtų pasekti ir kitos savivaldybės“, - sako LVLS pirmininkas.
Žinoma, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo plėtra dirgina didžiųjų šilumos gamintojų ir dujų tiekėjų padus. Kol buvo leidžiama, ne viena partija, esanti valdžioje ar prie valdžios, buvo svariai remiama energetikų.
LVLS pirmininkas R. Karbauskis neabejoja dujininkų ir energetikos įmonių lobizmo valdžios sluoksniuose apraiškomis: „Tad kaip kitaip suprasti ŽŪM poelgį, kad kovo 5 d. žmonės buvo kviečiami teikti paraiškas gauti paramą vėjo jėgainių statybai, o po pusmečio visos tos paraiškos ir projektai buvo atmesti kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo kriterijų. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų laikotarpiui. Tiesiog absurdiška. Juk joks ekonomistas nepasakys, kokios grūdų kainos bus po penkerių metų, bet žemdirbiams skiriama parama“, – stebisi R.Karbauskis.
Tačiau dar neišblėsusi viltis, kad vis dėlto NMA pateiktiems ir pripažintiems tinkamais vėjo jėgainių projektams atsiras paramos lėšų. Apie tai valstiečiai liaudininkai kalbėsis su Premjeru ir žemės ūkio ministru.