„Premjeras džiaugiasi kolegos pergale ir tuo, kad rinkėjai
įvertino atsakingą politiką, tai, kad V.Dombrovskis ryžtingai
kovojo su krize, nebijojo imtis ir skausmingų priemonių, atsisakė
praskolinti valstybę ir nėjo populizmo keliu“, - BNS sekmadienį
sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.
Balsavimo rezultatai rodo, kad Latvijos premjero V.Dombrovskio
Vienybės blokas ir jo koalicijos partneriai gavo apie 60 proc.
balsų, o rusakalbių remiamas Santarvės centras - apie 24 proc.
Pastaroji su Rusijos premjero Vladirimo Putino Vieningosios
Rusijos partija ryšius palaikanti politinė jėga gavo mažiau balsų
nei tikėtasi, o kairuoliška prorusiška „Už žmogaus teises
vieningoje Latvijoje“ surinko vos 1,42 proc. balsų ir savo atstovų
Seime neturės. Tai reiškia, kad Vyriausybę turėtų formuoti centro
dešiniųjų koalicija.
„Rinkimų rezultatai rodo, kad ekonominės krizės politinės
pasekmės Latvijos valstybei nebuvo tragiškos“, - BNS rinkimų
rezultatus sekmadienį komentavo Seimo užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Politologas Mindaugas Jurkynas BNS sakė, kad rezultatai
demonstruoja Latvijos rinkėjų požiūrį, kad didelių alternatyvų
priemonėms, kurių imtasi įveikti krizę, nebuvo.
„Rinkėjai suprato, kad didelių alternatyvų nebuvo. Kita vertus,
tai, kad Santarvės centras gavo vos ne dvigubai daugiau balsų nei
ankstesniuose rinkimuose rodo, kad nepasitenkinimas yra išaugęs -
už šią partiją balsavo ir dalis latvių“, - sakė M.Jurkynas.
Politikos ekspertas sakė esąs tikras, kad Santarvės centro
dešinieji nepakvies prisidėti formuojant Vyriausybę.
Anot politologo, centro-dešiniųjų pergalė taip pat reiškia,
kad 7,5 mlrd. eurų paskolą gavusi Latvija tikrai laikysis
įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos Sąjungai.
Santarvės centras žadėjo iš naujo derėtis dėl tarptautinės
pagalbos plano ir teigė, kad jame numatytos priemonės yra pernelyg
griežtos.
Nors Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė beveik 25
proc., jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika
per pirmuosius du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo
lygis vis dar siekia 19 procentų.
Kad šalis galėtų įveikti recesiją, V.Dombrovskio Vyriausybė
yra numačiusi trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas. Latvija,
kaip ir Lietuva, tikisi biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad 2014
metais galėtų įsivesti eurą.
Tęs glaudų bendradarbiavimą
Latvijai išrinkus naująjį
parlamentą, Lietuva tikisi tęsti glaudų bendradarbiavimą ir toliau
vykdyti svarbius bendrus infrastruktūros projektus, sekmadienį
pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Anot ministro, Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja,
siekdamos kartu stiprinti viso regiono ekonomiką ir didinti jo
konkurencingumą, užtikrinti savo nacionalinį saugumą, o Lietuvą
ir Latviją sieja labai tamprūs ekonominiai santykiai.
„Tikimės, kad Latvijai išrinkus naująjį Seimą ir suformavus
vyriausybę, bendradarbiavimas su šia šalimi toliau bus intensyvus
ir draugiškas, tęsime glaudų užsienio politikos koordinavimą ES
ir NATO institucijose, toliau vykdysime mūsų šalims svarbius
energetikos ir transporto infrastruktūros projektus“, - BNS
sekmadienį sakė ministras.