„Mes nenorime tapti kažkokia specifine zona. Jau esame buvę
visokiomis tarpinėmis ir buferinėmis zonomis“, - BNS sakė užsienio
reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.
Jungtinės Valstijos pastaruoju metu aktyviai ragina susitarti
dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, kuri numato karių
ir sunkiosios ginkluotės ribojimus. Lietuva ir kitos Baltijos šalys
šioje sistemoje nedalyvauja, motyvuodamos tuo, kad savo
įsipareigojimų nevykdo Rusija.
E.Ignatavičius sakė, kad vasarą prasidėjusiose konsultacijose
Lietuva pasiliko galimybę prisidėti prie sutarties, tačiau
rūpinasi, kad neatsidurtų „naujų flangų erdvėje“.
„Mes labai atidžiai žiūrime, kad nenukentėtų mūsų saugumas,
kad būtų išsaugotas skaidrumas, abipusiškumas ir kad neatsidurtume
kažkokioje naujų ribojimų ar naujų flangų erdvėje, kur mums
uždedamos lubos, bet negauname jokių saugumo garantijų“, - sakė
diplomatas.
Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis (ĮGES) nustatė
Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo
pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio
susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos
ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija
kategoriškai atmeta šias sąsajas.
Pasak E.Ignatavičiaus, bandyti toliau ratifikuoti 1999 metų
sutartį yra „išbandytas ir labai sunkus kelias“. „Jeigu nepavyks
derybos, veiks senoji sutartis. Galbūt ją bus bandoma modernizuoti“,
- svarstė viceministras.
Diplomatas pabrėžė, kad Baltijos šalių padėtis yra „labai
specifinė ir dėl geografijos, ir dėl istorijos“.
„Turime įvairios patirties, šalia mūsų yra daug karinių
objektų. Matome ir girdime apie pratybas, kurios organizuojamos
kaimyninėse valstybėse, o į scenarijus įtraukiama ir Lietuvos
teritorija“, - sakė E.Ignatavičius.
Anot viceministro, Lietuva siekia, kad būtų atsižvelgta į
„specifinius regioninius jautrumus“.
„Reikia atsižvelgti į NATO oro policijos misiją, kitą karinę
infrastruktūrą, esančią Lietuvoje, kurią norime su NATO
išnaudoti mūsų saugumui stiprinti. Žinoma, svarbu ir turėti
konkrečius gynybos planus“, - sakė E.Ignatavičius.
Diplomatas pabrėžė esąs tikras, kad į Lietuvos poziciją bus
atsižvelgiama tinkamai.
„Visi mūsų sąjungininkai mūsų poziciją puikiai žino, ji
žinoma ir Rusijos pusei. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad į
mūsų interesus neatsižvelgtų, nes paprasčiausiai tai nebūtų
įgyvendinta. Galioja principas - „nieko apie mus be mūsų“, - sakė
E.Ignatavičius.
Jis teigė, kad šiuos klausimus su Jungtinių Valstijų
pareigūnais aptars ir spalio viduryje viešėdamas Vašingtone.
Lietuvos diplomatas sakė manąs, kad vadinamoji perkrovimo
politika tarp Rusijos ir kitų šalių gali paskatinti greičiau
spręsti klausimus.
„Tikimės, kad pozityvus klimatas paskatins Rusiją išreikšti
visa tai konkrečiais įsipareigojimus. Tai atitinka Rusijos ir ES
partnerystės modernizavimo dvasią. Gali būti, kad tie veiksmai,
atsiradę tarp Rusijos ir kitų valstybių, paskatins ieškoti labai
greitų sprendimų“, - sakė E.Ignatavičius.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari
Klinton) prieš kelias savaites dar kartą paragino atkurti
įprastinės ginkluotės ribojimo sistemą Europoje.
„Šiemet turėtume sutarti atkurti įprastinės ginkluotės
kontrolės režimo Europoje gyvybingumą, ir kitąmet modernizuoti
ĮGES režimą „, - ji sakė po NATO ir Rusijos užsienio reikalų
ministrų susitikimo Niujorke.
„Mums reikia abipusiško karinio skaidrumo. Ten, kur reikia, turi
būti tikri kariniai ribojimai“, - sakė H.Clinton.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad
Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo
neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.
Pasak šalies vadovės, jos sprendimas nevykti į susitikimą su
Baracku Obama Prahoje šį pavasarį buvo susijęs su
Vašingtono bei Maskvos derybomis.
„Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl
nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai
gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono
interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą“, -
rugsėjo pradžioje transliuotame interviu TV3 laidai „Savaitės
komentarai“ sakė prezidentė.
Po kelių dienų premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad
Lietuva turėjo abejonių dėl įprastinės ginkluotės sutarčių
rengimo, bet JAV jas sėkmingai išsklaidė.
„Kai JAV prezidentas su Rusijos prezidentu pasirašė vadinamąją
branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį, buvo kilę tokių
abejonių - o ką Rusija už tai gaus. Tos abejonės šiek tiek buvo
siejamos su įprastinės ginkluotės sutarčių rengimu, bet tos
abejonės buvo labai efektyviai ir tinkamai JAV administracijos ir jos
atstovų išsklaidytos“, - interviu Lietuvos radijui tada sakė
A.Kubilius.
Šių metų balandžio mėnesį JAV ir Rusijos lyderiai susitarė
dėl branduolinių arsenalų mažinimo.
Naujoji sutartis turi pakeisti 1991 metų Strateginės puolamosios
ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi
praeitą gruodį.
Naujojoje START numatoma, kad abi buvusios Šaltojo karo
priešininkė galės turėti ne daugiau nei 1 550 naudojimui
paruoštų branduolinių kovinių galvučių - apie 30 proc. mažiau,
nei buvo nustatyta per paskutinį.