Reikalavimo laikytis turi dalyvaujantys KPP priemonėse, pagal kurias prašoma paramos už plotus - "Agrarinės aplinkosaugos išmokos", "Natura 2000 ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" bei "Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves".
Šie reikalavimai taikomi ir prašant tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus, už perdirbimui skirtas braškes ir avietes bei atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų. Ši nuostata netaikoma Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės "Agrarinė aplinkosauga" programoje "Ekologinis ūkininkavimas" bei KPP priemonės "Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programoje "Ekologinis ūkininkavimas" apsauginėse juostose ir deklaravusiems sodus bei uogynus, kurių tarpueiliuose laikomas juodasis pūdymas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) įspėja, jog neapsėti juodojo pūdymo galima tik išimtiniais atvejais ir tik apie tai informavus NMA (pavyzdžiui, tuo atveju, jei pūdymas šlapias ir jo neišeina apsėti). Priešingu atveju, nustačius šio GAAB reikalavimo nesilaikymą, išmokos pareiškėjui pagal visas paramos schemas, kuriose jis dalyvauja, sumažinamos 3 proc. Pakartotinai, t.y. kitais metais, nustačius šio reikalavimo nevykdymą sankcija padidėja iki 9 proc. ir t.t.
Apsėjimas stabdo eroziją
Juodajame pūdyme dėl jame ilgą laikotarpį (nuo pavasario iki žiemkenčių sėjos), taikomų mechaninio dirvos dirbimo priemonių, pasireiškia neigiamas vėjo ir vandens dirvai poveikis (dirvos erozija). Dirvos erozija – tai joje esančių mineralinių medžiagų netekimas, taigi ir derlingumo sumažėjimas. Jei pūdymas neapsėjamas žieminiais javais net iki kitų metų pavasario, tai nesant dirvos dangai ji dar stipriau pažeidžiama. Todėl apsaugojimui nuo jos nustatytas privalomas standartas - minimali dirvožemio danga.
Šio standarto įgyvendinimas ir yra užtikrinamas reikalaujant iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Pagal Žemdirbystės instituto mokslininkų rekomendacijas, žiemkenčiai Lietuvoje turėtų būti pasėti iki spalio 1 d., t.y. geriausiais agrotechnikos terminais. Tačiau kartu atsižvelgiant ir į sodininkų pageidavimus, juodojo pūdymo apsėjimo ir (ar) apsodinimo (pavyzdžiui, vaismedžiais ir uogakrūmiais) terminas pratęstas iki lapkričio 1 d.
Apsėjus ar apsodinus dirvą, augalai sulaiko drėgmę ir neleidžia mineralinėms medžiagoms būti pašalintoms iš dirvožemio. Todėl apsėti juodajį pūdymą žemdirbiams yra tiesiog rūpinimasis, kad apsėtas pūdymas neprarastų derlingumo, o kartu ir aplinkos taršos sumažinimas.
Kitose ES šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Rumunijoje) dirvos erozijos stabdymo veiksmai yra dar griežtesni - ūkininkai turi laikytis reikalavimo, kad nuo 20 iki 40 proc. ariamos žemės rudenį turi būti apsėta žieminiais javais arba žiemai paliktos neartos ražienos.
Iškilus bet kokiems neaiškumams, pareiškėjai gali kreiptis trumpuoju NMA numeriu 1841. Informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti svetainėje www.paramakaimui.lt.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra.