Atrodo, kad dabartinė valdančioji dauguma neišaugo iš vaiko drabužių. Beveik prieš porą metų, kai politikų galvose jau brendo mokesčių perversmo kontūrai, jiems buvo kalama į galvą – nekiškite nagų prie akcizų, bus labai blogai.
Prikišo. Pakėlė iki tokių aukštumų, kokias ir Europos Sąjungoje mažai kas sapnavo. Pusė Lietuvoje taikomų akcizo mokesčių – trylika iš 26 – didesni nei ES vidurkis. Ir ne vienu ar dviem procentiniais punktais, kai kurie – po kelis kartus.
Regis, su tokiais mokesčiais turėtume maudytis piniguose, kurie byra į valstybės biudžetą.
Tačiau tikrovė – visai priešinga. Padidinus akcizus pinigų upės pasipylė, bet ne į iždą. Į alkoholio ir cigarečių kontrabandininkų kišenes. Į Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos degalų pardavėjų kasas. Pagaliau – net į kaimyninių valstybių biudžetus.
O iš mūsiškio iždo tenka mokėti pašalpas mokesčių karo aukoms – atleistiems degalinių, alkoholio gamyklų, kitų įmonių, kurias kliudė akcizų dalgis, darbuotojams.
Net Valstybės kontrolė pagaliau aiškiai pripažino: didesni mokesčiai nereiškia didesnių įplaukų. Juolab kad juos keliant neatsižvelgta nei į kriminogeninę padėtį, nei į mažesnes kainas kaimyninėse valstybėse.
Protingas žmogus, suvokęs savo klaidą, pultų ją taisyti. Bet jei jis pasipūtęs, nieku gyvu neprisipažins klydęs. Kaip ir šiuo atveju: padaryta nesąmonė, bet jos taisyti niekas nedrįsta.
Maža to – jei ir užsimenama apie mokesčių pakeitimus, tai nebent pasvarstoma dar juos didinti. Ir vėl nudegti pirštus.