Po tragiškų įvykių praėjus metams iki šiol nėra pateikta jokių faktų, patvirtinančių, jog D.Kedžio pedofilija kaltintas teisėjas J.Furmanavičius būtų kaip nors susijęs su tariamais pedofilais. Lieka neaišku – kodėl buvo nužudytas teisėjas.
Velionio J.Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė lrytas.lt žurnalistui tikino siekianti, kad brolis būtų reabilituotas, o jo žmogžudystės užsakovai patraukti atsakomybėn.
- Spalio 5-oji - diena, kai prieš metus jūs sužinojote apie brolio žūtį. Kokie šie metai buvo brolio bei sūnaus netekusiai šeimai?
- Mums Jonas vis dar tarsi gyvas, mes jo tarsi laukiame. Neliestas jo būstas, stovi jo automobilis. Šis laiko tarpas per trumpas, kad skausmas būtų sumažėjęs. Sakyčiau, tas skausmas net padidėjo, tuomet buvome ištikti šoko, protu buvo nesuvokiama, kad taip gali atsitikti. Juo labiau, kai žmogus prieš žūtį buvo taip apšmeižtas ir už tai niekas neatsiprašė.
Šeimoje buvome aštuoni vaikai, du broliai ir šešios seserys. Du broliai žuvę, likome tik seserys. Guodžiame vieni kitus, bandome palaikyti, lankome kapus, meldžiamės.
- Gal praėjus metams po brolio žūties jūs sulaukėte naujienų iš nužudymą tiriančių teisėsaugininkų?
- Pradžioje labai daug vilties teikė prokuratūros darbas, kai buvo pasitelkta išties labai daug pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Nužudymo bylą tyręs prokuroras Egidijus Palaima lietui lyjant šlapiais batais nei sekundei neatsitraukė nuo tragedijos vietos, kruopščiai tyrė ir nustatė kaltininką, kurio jau nebėra tarp gyvųjų. Dabar turime vilties, kad bus ieškoma užsakovų. Juk su D.Kedžiu mano brolis teisėjas J.Furmanavičius niekada gyvenime neturėjo jokių kontaktų ar konfliktų.
Dabar prokuratūros darbas turi būti orientuotas siekiant surasti žmogžudystės užsakovus ir galų gale juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kad ir kaip jie besislapstytų po neliečiamybės, korupcijos ar kontrabandos skraistėmis – vienokių ar kitokių įrodymų yra. Tikime, kad šie užsakovai bus surasti ir stos prieš teismą.
- Jūsų broliui, Kauno apygardos teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui, prieš mirtį buvo mesti sunkūs kaltinimai seksualiai išnaudojus mažametę mergaitę. Praėjus metams teisėsaugininkai iki šiol neranda nė menkiausio galimos jo kaltės įrodymo. Ar sieksite, kad brolis būtų reabilituotas?
- Dar broliui esant gyvam jis kreipėsi į teismą dėl šmeižto. Ši byla nėra nutraukta, ji iki šiol vilkinama ir siejama su pedofilijos byla. Manau, kad tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra turi aiškiai pasakyti, kad teisėjas neturi nieko bendra su pedofilijos byla. Šį įvykį turi įvertinti ir Prezidentūra, nes kiekvienas teisėjas prisiekia prezidentui vykdyti teisingumą.
- Tekdavo nemažai bendrauti su broliu. Ar prieš žūtį jis prasitarė apie gresiantį pavojų?
- Jis jautė padidintą dėmesį, minėjo, kad yra atidžiai stebimas. Pamenu, kartu buvome šv.Mišiose už mūsų tėvelį, Jonas minėjo, jog gyventi privalo taip, kad nebūtų jokio priekaišto. Prieš mirtį jis išsilaikė traktorininko teises. Tėviškėje, Stakliškėje yra toks mažas traktoriukas, kuriuo žemė aplinkui namus supurenama. Jonas juo daugelį metų dirbo, bet paskutiniu metu nusprendė gauti tą pažymėjimą. Brolis sakė: „Jeigu aš važiuosiu traktoriumi ir kas nors manęs paklaus, ar turi traktorininko pažymėjimą, šito gali užtekti.“ Įsivaizduokite, kaip jis buvo įvarytas į kampą. Noras jį pašalinti iš teisėjų buvo labai didelis.
- Ar brolis jums užsiminė, kas siekia jį pašalinti iš teisėjų luomo?
- Jonas yra minėjęs: „Yra viena teisėja, kuri mane skundžia.“ Jis buvo labai taktiškas, todėl šio žmogaus neįvardijo. Po kurio laiko pasiteiravome, ar išsisprendė konfliktinė situacija darbe, bet brolis nenorėjo, kad šeimoje būtų aptarinėjamos jo problemos.
Per brolio laidotuves jo kolegos teisėjai man pasakė vieną teisme nuskambėjusią frazę: „Arba užteks vieno A.Ūso, arba imame ir J.Furmanavičių.“ Manau, prokurorai turėtų išsamiau pasidomėti, ką reiškia žodis „imam“.
- Jūsų brolio nužudymu įtariamas Drąsius Kedys rastas negyvas, jo mirties aplinkybės iki šiol kelia daug mįslių. Ar nemanote, kad mirus vieninteliam įtariamajam tiesa šioje istorijoje gali taip ir nepaaiškėti?
- Daugelis sakė – kur jis pasidės, žiemą patūnos, o vėliau išlįs. Taip ir atsitiko. Galima sakyti, kad jam teko pati didžiausia - mirties bausmė, kurios teismas tikriausiai nebūtų skyręs, sėdėtų iki gyvos galvos. Atsitiko kaip atsitiko, tačiau mums svarbiausia teisingumas ir teisybė.
Sakoma, kad žmogžudystę įvykdė vienas D.Kedys, tačiau kažkas jį paruošė, nuteikė ar užsakymą davė. Ko gero, tai žmonės, kurie aplinkui jį sukosi.
Mums - Jono seserims ir mamai - iki šiol labai liūdna: nužudymo motyvų nerandama, išteisinimo dėl kaltinimų pedofilija taip pat nėra, o žmogaus jau nebeprikelsi. Liūdna ir dėl atmosferos, kuri dabar sukurta. Labai abejoju, ar Lietuvoje iš viso egzistuoja pedofilų klanas, nors visuomenėje pasitaiko vienas kitas nesveikas žmogus.
***
Teisėjo J.Furmanavičiaus žūtis iki šiol neduoda ramybės Kauno apygardos teismo teisėjams. Praėjus metams po tragedijos teisėjai neturi galutinio atsakymo, kodėl žudiko kulkos pakirto jų kolegą. Niekas nei patvirtino, nei paneigė D.Kedžio mestų kaltinimų, jog teisėjas J.Furmanavičius neva buvo susijęs su galimu mažametės žaginimu.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis lrytas.lt žurnalistui sakė, jog prabėgus metams nuo teisėjo nužudymo iš prokurorų vis dar laukiama atsakymo į visus dominančius klausimus.
- Jums teko susidurti su iš tiesų neeiline situacija. Nužudytas jūsų kolega, žmogžudyste įtariamas kolegės Neringos Venckienės brolis. Kaip pavyko teisėjams išlaviruoti šioje situacijoje ir susitelkti darbui?
- Manau, kad viską lėmė teisėjų tolerantiškumas. Kita vertus, teisėjai yra davę priesaiką, jie supranta, kad šioje situacijoje negali būti jokio linčo teismo. Viskas turi būti akivaizdu, išaiškinta. Kalti turi būti nubausti, o nekalti – išteisinti. Matyt, tik šis suvokimas sulaikė žmones, o ką galvojo kiekvienas – sunku pasakyti.
- Gal prieš mirtį teisėjas J.Furmanavičius jums skundėsi dėl mestų kaltinimų pedofilija?
- Jonas buvo pakankamai uždaras žmogus, nei jis guodėsi, nei ką. Šią istoriją išgirdau likus keliems mėnesiams iki tragedijos. Kiek žinau, prieš žūtį J.Furmanavičius kreipėsi į teismą dėl šmeižto.
- Kokia dabar atmosfera Kauno apygardos teisme?Juk praėjus metams iki šiol lieka neaišku, kodėl buvo nužudytas kolega?
- Jeigu būtų sudėti visi taškai, tuomet būtų aišku. O dabar vieni galvoja vienaip, kiti - kitaip, esama visokiausių kalbų. Nežinau, kaip po J.Furmanavičiaus mirties metinių sureaguos žmonės, tikriausiai sakys – praėjo metai ir niekas nepasikeitė, jis iki šiol nereabilituotas. Galutinės informacijos nebuvimas duoda peno įvairiems samprotavimams bei išvedžiojimams. Bėda ta, kad jau kuris laikas niekas negali atsakyti į daugybę klausimų.