Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas Ignacio Carrasco de Paula teigė, kad šis apdovanojimas suteiktas neatsižvelgus į etikos klausimus, kuriuos kelia nevaisingumo gydymas.
Jis tvirtino, kad atliekant dirbtinio apvaisinimo bandymus buvo sunaikinta labai daug žmonių embrionų.
Nuo 1978 metų, kuomet buvo pradėtas taikyti dirbtinis apvaisinimas, tokiu būdu gimė beveik keturi milijonai kūdikių.
I.C.de Paula pridūrė, kad dirbtinis apvaisinimas yra „naujas ir svarbus etapas žmogaus reprodukcijos srityje“, tačiau suteikti Nobelio premiją šio metodo pradininkui buvo „visiškai netinkamas žingsnis“. Jei nebūtų šio gydymo, neegzistuotų juodoji žmonių embrionų rinka, teigė jis Italijos naujienų agentūrai „Ansa“.
„Geriausiu atveju embrionai yra perkeliami į gimdą, tačiau dažniausiai jie yra paliekami likimo valiai ir miršta. Tai yra didelė problema, už kurią atsakingas naujasis Nobelio premijos laureatas“, - tvirtino I.C.de Paula.
Savo pareiškime jis pabrėžė, kad išsako savo asmeninę nuomonę.
Nobelio medicinos ir fiziologijos premijos komitetas, įteikdamas premiją R.Edwardsui, pareiškė, kad jis suteikė „džiaugsmo nevaisingoms šeimoms visame pasaulyje“.