Šimtametis Vanagų klebonijos pastatas, kuriame įsikūrė parapijos namai, patyrė įvairių virsmų. Tarpukariu čia veikė biblioteka ir mokykla, sovietmečiu pastatas buvo pritaikytas raštinei, jame gyveno žmonės.
Dažais kvepiančiame pastate apsilankę žmonės čia išvydo stendus su senais laiškais, kurie primena garsųjį Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, švietėją, engiamų tautų gynėją, misionierių Kristupą Lokį (1860–1921), kažkada dirbusį Vanagų parapijos klebonu.
Restauratorių atrastais K.Lokio šeimos nariams 1915 metais vokiškai rašytais laiškais, vokais su Karaliaučiaus miesto ir karo lauko pašto antspaudais susidomėjo Klaipėdos universiteto istorikai.
Paaiškėjo, kad tarp jų yra ir klebono dukters mylimojo laiškų savo sužadėtinei.
Įdomi ir K.Lokio meilės istorija – dirbdamas Indijoje jis siuntė laiškus giminaičiams prašydamas surasti jam nuotaką.
Atsišaukusi kretingališkė Urtė Baltrytė nuvyko į Indiją ir ištekėjo už jauno misionieriaus. Pora ten išbuvo iki pat Pirmojo pasaulinio karo.
Pageltę, bet gerai išsilaikę popieriaus lakštai buvo saugiai paslėpti Vanagų klebonijos pastogėje. Darbininkai juos aptiko pradėję ardyti sukiužusį senojo statinio stogą.
Istorikų ištirti laiškai tapo pirmaisiais parapijos namuose įkurto muziejaus eksponatais.
Nugyventas Vanagų klebonijos pastatas sutvarkytas per metus. Lėšų skyrė Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybė, įvairios Vokietijos įstaigos, tenykštės evangelikų liuteronų bendruomenės, pavieniai rėmėjai. Visi darbai kainavo daugiau nei milijoną litų.
Parapijos šventėje pagerbtas ir buvęs vanagiškis Jonas Skėrys – jo iniciatyva pusė lėšų pastatui restauruoti surinkta Vokietijoje.