Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį pradėjęs iš naujo
nagrinėti bylą dėl „Alitos“ privatizavimo ir apklausęs
kaltinamąjį - buvusį VTF vadovą Povilą Milašauską ir tuometinį
fondo Teisės skyriaus viršininką Giedrių Pažūsį, nusprendė
padaryti pertrauką iki lapkričio 18 dienos, kai liudyti bus
pakviestas tuometinis premjero patarėjas ir Privatizavimo komisijos
narys Saulius Spėčius.
P.Milašauskas teismui teigė, kad privatizuojant „Alitą“ jis
neturėjo jokių asmeninių interesų, nė vieno iš dalyvių
nepažinojo asmeniškai ir pasirašydamas įsakymą iš konkurso
pašalinti L.Bosca nejautė spaudimo iš Seimo ar Vyriausybės, negavo
jokių prašymų dėl to bei nežinojo, kad pašalinus L.Bosca
konkurse atsisakys dalyvauti antrąją vietą konkurse užėmęs
dalyvis.
„Iš pradžių gana sklandžiai vyko. Manėme, kad pasibaigs, kaip
ir planuota, nugalėtojas aiškus, tačiau vėliau procesas pradėjo
strigti, ir mes pamatėme, kad Bosca nenori užbaigti dėl daugelio
priežasčių, nes kaina buvo objektyviai per didelė. Matėsi, kad
vilkina ir ieško, kaip išstoti ir išeiti su mažiausiais
nuostoliais. Atsirado visokie reikalavimai, parodantys, kad
nesiruošia dalyvauti, reikalauja visapusiško audito. Kiek man
žinoma, jie kreipėsi dėl kreditavimo, bet nė vienas bankas
nesuteikė ir jie neturėjo pinigų, gal nenorėjo turėti. Viešųjų
pirkimų komisija ir Vyriausybė atsidūrė pozicijoje, kai reikėjo
priimti vienokius ar kitokius sprendimus, tas turbūt ir lėmė
Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą“, - teigė P.Milašauskas,
teismo paklaustas apie derybų su L.Bosca aplinkybes.
Anot P.Milašausko, L.Bosca nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus
sumokėti siūlytą kainą.
„Priminta, kad laukiama patikimumo įrodymų, kad sugebate
sandorį įvykdyti, ir patikinta, kad iš mūsų pusės nebus
problemų. Nieko konkretaus nepažadėjo, kad už savaitės ar dviejų
pateiks“, - teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas, kas buvo aptarta
su L.Bosca, kuomet jis atvyko į VTF.
Po to P.Milašauskas teigė sužinojęs, kad L.Bosca neatvyko
parafuoti sutarties.
P.Milašauskas teigė asmeniškai domėjęsis, kaip vyksta
derybos, bet negavęs informacijos, kad derybų procese galėjo būti
pažeidimų.
„Aptardavome visą foną gamybiniuose, bet konkrečiai nurodžiau
atlikti tą tyrimą (komisijos sprendimo teisėtumo - BNS), kai buvo
sprendimas komisijos“, - teigė P.Milašauskas, klausiamas, ar VTF
Teisės skyrius buvo įpareigotas atlikti derybų eigos teisėtumo
tyrimą.
G.Pažūsis teisme teigė, kad į Viešųjų pirkimų komisiją
buvo įtrauktas VTF teisininkas Vilius Bernatonis, bet dar nesibaigus
derybų procesui jis išėjo iš darbo, o jis pats derybų procesu
pradėjo domėtis tik tada, kai komisija siūlė pašalinti L.Bosca
iš konkurso. G.Pažūsis teigė analizavęs tik tuos aspektus,
kuriuos nurodė komisija - tai, kad L.Bosca nepasirašė paskutinio
protokolo, kad nesutinka su baudų dydžiu ir kad du kartus neatvyko
į derybas.
„Mes išnagrinėję nusprendėme, kad tai neturėtų būti
priežastimi vėliau Boscai prisiteisti. Konstatavome, kad tie trys
dalykai realiai nekelia mums grėsmės“, - teigė G.Pažūsis.
Tai, jo teigimu, nusprendė ir teismai. Priteisti žalos iš VTF
L.Bosca naudai teismas nusprendė remdamasis kitomis L.Bosca
pretenzijomis.
„Negalėjome pagalvoti, kad galėtų būti toks atvejis.
Teisininkai turėjo pakankamą kvalifikaciją. Patirtis neleido daryti
išvadų, kad bus kažkokie išmokėjimai Bosca. Po pašalinimo jis
neprašė grąžinti į privatizavimo procesą, kas būtų logiška,
jei būtų norėjęs grįžti. Tai įrodo, kad jis buvo nesąžiningas
procese“, - teigė P.Milašauskas.
Nei P.Milašauskas, nei G.Pažūsis teigė neturėję
informacijos, kad kai kurie derybininkų susitikimai nebuvo
protokoluojami.
Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėjo, ar P.Milašauskas
buvo aplaidus privatizuojant bendrovę „Alita“ ir privalo valstybei
sumokėti beveik 1,8 mln. litų.
Pernai P.Milašauską išteisinusį sprendimą priėmė to paties
teismo kolegija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų
birželio 1-ąją panaikino išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo
pernai gruodį priimtą nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnybine
padėtimi ir grąžino apeliacine tvarka bylą nagrinėti iš naujo.
Pernai VAT paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam
inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo
prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija
padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo
konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.
Pirmosios instancijos - Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas
- pernai rugpjūtį pripažino P.Milašauską piktnaudžiavus tarnyba
ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst.
litų baudą.
„Alita“ 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų
komandai - bei „Alitos'' generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus
grupei, nors geriausią - 90,7 mln. litų - pasiūlymą privatizuojant
įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.
Koncerno „MG Baltic“ bendrovė „Mineraliniai vandenys“, pasak
neoficialių šaltinių, už „Alitos“ akcijas siūlė 60 mln. litų ir
buvo antroje vietoje. Be to, konkurse dar dalyvavo didmeninės
prekybos bendrovės „Eugesta“ ir finansų įmonės „Vinvesta“
konsorciumas (apie 57 mln. litų).
2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos
verslininko pašalinimo iš „Alitos“ privatizavimo konkurso LAT
sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Bosca 1,754 mln. litų
kompensaciją dėl patirtos žalos.
Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų
gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“
privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais
speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant „Alitą“
valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.